"REVIZORIUS" Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre

Rimo Tumino „Revizorius“ – neabejotinai viena geriausių kada nors Lietuvos teatre pastatytų komedijų. Nors Nikolajaus Gogolio pjesė „Revizorius“, vaizduojanti nuodėmėse ir ydose skęstančio provincijos miestuko sukrėtimą, tradiciškai laikoma pirmąja realistine rusų satyra, Tuminui nekilo ūpas pamokančiai grūmoti nuo scenos. Pasak režisieriaus, statant spektaklį jam visiškai nerūpėjęs nei socialinis, nei politinis, nei religinis kontekstas. „Aš įsitikinęs, kad dabar niekam tas demaskavimo patosas nereikalingas. Seniai niekam neberūpi špyga kišenėje – visą tiesą apie visus galima kloti kur tik nori“, – tikina Tuminas. – „Man norisi kalbėti apie žmogų. Pagrindine spektaklio tema padaryti žmogaus apsivalymą. Nuo ko? Tikriausiai nuo kančių, kompleksų, nuodėmių, persekiojančių jį visą gyvenimą.“

Pagrindinis spektaklio herojus, jaunas plevėsa Chlestakovas, grįždamas iš Peterburgo į tėvų dvarelį, užtrunka miestelio viešbutyje, nes neturi pinigų atsiskaityti su savininku. Per klaidą ar greičiau dėl neįtikėtinos valdininkų vaizduotės jis palaikomas revizoriumi, kuris turi pasirodyti mieste incognito. Būdamas naivus ir lengvabūdis, Chlestakovas nuoširdžiai patiki, kad yra visų mylimas, apsigyvena miesto galvos namuose, tikėdamas, kad skolinasi pinigų, susirenka iš valdininkų kyšius, pasijutęs salonų liūtu, apsuka galvą namų šeimininkei ir jos dukteriai, pasiperša, susižada ir, paklusdamas įžvalgiam tarnui, laiku spėja iškeliauti. Tuomet pasirodo tikrasis revizorius, ir komedija virsta tragedija.
Vilniaus mažojo teatro „Revizorius“ gausus nepakartojamų, kone juvelyriškai išraižytų ir lengvai bei azartiškai atliekamų vaidmenų. Režisierius pasirūpino, kad žiūrovams malonumo suteiktų kiekviena detalė, kiekvienas gestas ir intonacija. Tuminas leidžia aktoriams Eglei Gabrėnaitei, Evaldui Jarui, Arvydui Dapšiui, Gediminui Girdvainiui išvaidinti viską, kas suteikia jų personažams ryškumo. O Arūnas Sakalauskas šiame spektaklyje tik jam vienam pavaldžiomis priemonėmis sukūrė turbūt vieną žymiausių visų laikų Chlestakovų.
„Revizorius“, mano manymu, yra absoliučiai tobulas. Retas kuris režisierius sugeba taip perskaityti klasikinį, chrestomatinį kūrinį. Atrodo, tarsi būtų paimtas nepajudinamas marmuro luitas ir iš jo nukalta lengvutė kregždė, kuri sugeba skraidyti. Keista, kad neliko nė vieno neigiamo personažo. Pasirodo, kad net paprasčiausias kyšininkas, kortuotojas ar skundikas taip pat turi svajonių, taip pat norėtų pakeisti savo gyvenimą. Svajonės apie geresnį ir teisingesnį gyvenimą verčia spektaklį skambėti kaip stygą rūke“, - teigia aktorius Arūnas Sakalauskas.
Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Revizorius“ sukelia pojūtį, lyg pirmąkart girdėtum tariamus Gogolio žodžius, ir verčia stebėtis neišsenkančiu režisieriaus Rimo Tumino sąmoju bei fantazija. Ribos tarp to, kas juokinga ir dramatiška, kas realu ir mistiška, čia beveik išnyksta. O maži, apsėsti fantazijų apie įdomesnį, šviesesnį gyvenimą provincijos žmonės, įgyja savito žavesio, kelia atlaidų šypsnį ir užuojautą.
 

Užsakykite bilietus dabar - bilietai.lt

Komentarai

Vardas: Valdas [2012-12-03 21:10:08]
Komentaras: Užburiantis šedevras. Nors nuo premjeros praėjo jau dvylika metų, tačiau aktoriai vaidina su tokiu šviežio oro gūsiu, kad šis atgaivina ir paliečia kiekvieną ląstelę. Beveik trys valandos pralekia vienu įkvėpimu. Kiekvienas artistas - nuo Arūno Sakalausko iki antro plano atlikėjų, pavyzdžiui, miestelio moterų su Larisa Kalpokaite priešakyje, atiduoda tiek energijos ir taip įsijaučia į vaidmenį, kad, regis, pats apsigyveni Gorodničiaus valdose. Bravo... Rekomenduoju visiems ir kiekvienam.

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija