MADAGASKARAS

Renginio datos
2018-09-25 18:30
2018-10-27 18:30

 „Madagaskaras“ – dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesė, originaliai, autoironiškai ir intelektualiai pristato Lietuvą kaip fenomeną, lietuvių požiūrį į save ir pasaulį. Pjesės sėkmės priežastis – intriguojantis siužetas, išmoningos situacijos ir meistriški dialogai, parašyti pasitelkiant autentišką pirmosios XX a. pusės kalbą. Dramai apie lietuviškas utopijas M. Ivaškevičius „atrado“ unikalią ir nelegendinę XX a. pirmosios pusės asmenybę – Kazį Pakštą. Šis geografas, keliautojas, geopolitikas ir visuomenės veikėjas vadintas „propagandos ministeriu be ministerio rango“, „laisvos Europos žygiuotoju“, „Ulisu“, „patriotiniu viesulu“, „tautos šaukliu“, „tautiniu apaštalu“, lygintas su J. A. Herbačiausku, S. Šalkauskiu, A. Lincolnu... Nujausdamas Lietuvos likimą, jis numatė perkelti ją į kurią nors Afrikos šalį ir sukurti ten „atsarginę“ tėvynę. Jei pirmojoje Rimo Tumino spektaklio dalyje, verčiančioje publiką nuoširdžiai kvatotis, daugiausia dėmesio skiriama Kazimierui Pokštui (aktorius Tomas Rinkūnas) ir jo beprotiškai idėjai „sutelkti lietuvius masinėn emigracijon“ į Afriką, tai antroji labiau priklauso Salei (aktorė Indrė Patkauskaitė), kurios prototipas – jautrioji Salomėja Nėris, jos dramatiškam likimui. Antrojoje „Madagaskaro“ dalyje taip pat ataidi „Lituanikos“ katastrofa, karas, okupacija.

"Lietuvos perkėlimo į Afriką idėja kilo tarpukario geopolitikui Kaziui Pakštui. Mintis šią idėją perkelti į teatro sceną šovė mūsų laikų režisieriui Rimui Tuminui. Man buvo pasiūlyta perkelti visa tai į popierių. Taip gimė pjesė „Madagaskaras“.
Žmonių, pergyvenusių ribą tarp tarpukario ir karo, biografijose visada nevalingai ieškai žodžių: emigravo, deportavo, kolaboravo. Tačiau tai jau kitos istorijos, vaizduojančios kitą epochą. „Madagaskaras“ – pasakojimas apie žmones, dar nepriėjusius šios ribos, tačiau mums iš laiko nuotolio puikiai suvokiant, kad ši riba netrukus bus peržengta.
Kaip skaityti „Madagaskarą“? Taip, kaip žmogus 2084–aisiais skaitytų istoriją apie mus, manančius, kad visos pasaulio nesąmonės baigėsi prieš keturiolika metų ir mes – pirmieji, išbridę į tiesią, šviesią, nesibaigiančią magistralę. 2084–ųjų skaitytojui dėl to mažų mažiausiai būtų juokinga, daugių daugiausiai – graudu. Nes jis žinos keletą ateities datų, kurios sudaužys į šipulius visus mūsų šiandienos lūkesčius. To skaitytojo dar nėra, o jis jau už mus pranašesnis.
Todėl ši pjesė apie žmones, kurie dar nieko nežino. Ir todėl iš visų jėgų stengiasi gyventi: mylėti taip, kaip dar niekas iki jų nemylėjo, tikėti taip, kaip dar niekas iki jų netikėjo, norėti taip, kaip dar niekas iki jų nenorėjo, ir galiausiai perkelti tai, kas dar niekad nebuvo perkelta.
Antipakštinių pjesių nėra. Nors keistai turbūt šiandien jaustumėmės Pietų pusrutulyje, kaitinant tropikų saulei įsitaisę palmių giraitėje priešais Indijos vandenyną. Ir kai garsus juodaodis režisierius Rimas Tuminas būtų pasiūlęs rašyti man šią pjesę, pavadinčiau ją egzotiškai – „Lietuva“. Apie tolimą, mažai pažįstamą žemę.
Taigi galima šią pjesę skaityti ir taip. Tarytum mus iš tikrųjų perkėlė ir dabar, pasitelkę teatrą, bando grąžinti atgal."

Marius Ivaškevičius

 

Užsakykite bilietus dabar - bilietai.lt

Komentarai

Vardas: Daiva [2018-03-24 18:52:50]
Komentaras: Spektaklis labai liūdnas, provokuojantis, sukrečiantis. Supratau, kad jautrios asmenybės, turinčios aukštų siekių, idealizuojančios ir aukštinančios savo Tėvynę Lietuvą, yra vertos tik pajuokos. Tai Salomėja Nėris, Oskaras Milašius, Darius ir Girėnas, Kazimieras Pakštas. Ar tikrai šiame spektaklyje mums reikėjo juoktis? O gal publikos juokas irgi yra šios tragedijos dalis? Kaip ir laukimas "Belaukiant Godo".
Vardas: Aidas [2018-02-25 00:03:21]
Komentaras: Scenarijus prastas. Eilė ištemptų, niekuo nepagrįstų scenų. Nepagarbiai išsityčiota iš prof. Pakšto. Niekuo nepagrįstas Dariaus ir Girėno okeliai apie seksą, šūdus ir lenkus- primityvūs, agitbrigadų lygio. Scenografija skurdi, išraiškos priemonių- minimumas. Aktoriai geri, išvargo šitą niekalą. Meninė beskonybė su ambicija.
Vardas: Tadas [2018-02-02 22:15:27]
Komentaras: Labai norim ir laukiam apsilanlant suvalkijoje. Tikrai pilnos salės garantuotos
Vardas: Alma [2018-01-31 15:59:12]
Komentaras: Labai norim ir laukiam atvykstant į Marijampolę!
Vardas: Rolandas [2017-11-10 11:37:39]
Komentaras: Spektaklios dar nemačiau, bet po 3-seserų užeisim. Gal tik dėl to komentaro ilgo apie pilietybę kaip prigimtinę teisę. Lietuviai gavę savo šalį dabartinėje jos apimtyje yra dėka kovos ir ganėtinai krauju žymėtos. Joksai vokietis su kalaviju negalvojo apie tai, kad jau čia esantys kuršiai, jotvingiai turi teisę į savo kraštą nes čia yra gimę. Taip ir su pilietybe. Ilgausko niekas nevertė priimti JAV pilietybę. O ją priimdamas jisai pasisakė garsiai, kad nutraukia bet kokius ryšius su kitų šalių priesaikas. Todėl gaunasi, kad dvigubos žmonos mes nepripažystam, o dvigubos pilietybės atveju kaip ir viskas tvarkoje, nes pirmoji žmona tokia vieniša, o antroji gerai pinigų turinti ir gražiai atrodanti? Emocinis santykis su šalimi nenutrūksta pagaliau dėl pačios pilietybės.
Vardas: Kristina [2017-10-18 19:13:59]
Komentaras: Lekšti juokai tikrai ne visada prajuokina. Bet aktoriai vaidina tikrai gerai. Gaila, kad laikas spektaklyje ejo tikrai ilgai. Viena karta gerai pamatyti, bet antra karta neiciau
Vardas: Okupacijos reliktai [2017-05-07 17:38:12]
Komentaras: Kodėl "salomėjos" tema turi būti lietuviams svarbi?Istorinės atminties atgaivinimo,totalaus lietuvių genocido kontekste "salomėjos" tema su visais nutylėjimais,"reveransais" melui yra neaktuali,panaši į smegenų plovimą.Cenzūros nebėr -kam vynioti į vatą akivaizdžius sovietinės okupacijos reliktus? Tuminams priminimas - Lietuvos istorija yra lietuvių tautos genocido aišku?
Vardas: arvydas damijonaitis [2017-05-06 23:46:39]
Komentaras: Sovietinės propagandos minai,ar esi girdėjęs apie lietuvių tautos genocido istoriją?
PRIGIMTINĖ TEISĖ TURĖTI TĖVYNĖS PILIETYBĘ.

staruoju metu pasigendu rimtų, AKTUALIŲ diskusijų apie Lietuvos pilietybę. Nejaugi nesuvokiam, kad Lietuvos pilietybės atėmimas iš krepšininko Žydrūno Ilgausko pažeidžia jo prigimtinę teisę turėti Tėvynės pilietybę, tuo pažeidžiamos jo prigimtinės žmogaus teisės.? Prigimtinę teisę turėti Tėvynės pilietybę turi lietuvių kilmės asmuo ,vokiečių kilmės asmuo, prancūzų kilmės asmuo, žydų kilmės asmuo ir t.t. Pavyzdžiui, žydai automatiškai gauna Izraelio pilietybę, kai įrodo savo žydišką kilmę ir visiškai nesvarbu, kelių valstybių pilietybę turi žydas. Žydas turi prigimtinę teisę turėti Tėvynės Izraelio pilietybę. Kodėl Lietuvos valstybė neįteisina prigimtinės lietuvio teisės turėti Tėvynės pilietybę? Kur šuo pakastas?
II.Šimtmečius trukusi okupacija, lietuvių tautos genocidas suformavo mūsų visuomenės intelektualų ne visai optimalų požiūrį į tikras vertybes, kurių tik šešėlius, pagal Platoną, matėme pro kalėjimo langus.. Pateikiu kelias vadovėlines ištraukas apie prigimtinę teisę, kuri pilietybės problemos sprendime turėtų dominuoti:
igimtinė teisė yra viena seniausių teisinių doktrinų, pripažinusi, kad kiekvienas žmogus - vertybė. Jos pagrindą sudaro įgimtos žmogaus teisės. Pripažintos tarptautinės visuomenės, įtvirtintos nacionaliniuose teisės dokumentuose, šios teisės teisinių vertybių skalėje užima aukščiausiąją vietą. Jos yra teisės normų teisėtumo matas;
igimtinės teisės - tai tiesioginės socialinės teisės, nesvarbu ar išreikštos, ar neišreikštos išorinėmis formomis. Jos išreiškia natūralų žmonių gyvenimą ir nėra jų pačių išgalvotos.
igimtinių teisių buvimo ir jų vaidmens visuomenėje pripažinimas yra didelis humanistinės minties laimėjimas. Šios idėjos prasmė yra pripažinimas, kad lygia greta su valstybėje žmonių sukuriama, t. y. pozityviąja, teise yra prigimtinė teisė, kurios šaltinis - natūrali visuomenės ir gamtos tvarka ir jai suteikiama visuotinė reikšmė;
gal teisės teoretikus yra atskiros prigimtinės teisės: tautų apsisprendimo teisė, teisė suteikti pagalbą agresijos aukai, ekvivalentinių ekonominių santykių teisė, žmogaus teisės;
etuvos valstybė privalo įteisinti prigimtinę teisę turėti Tėvynės pilietybę, ginti prigimtines žmogaus ir tautos teises, skleisti krikščionišką meilę savo tautiečiams. Kokia nauda atimti Tėvynės pilietybę? Represijų praktika, atimant Tėvynės pilietybę dėl kitos pilietybės, atstumia, sunaikina pasitikėjimą, pagarbą Tėvynei, pavojingai demoralizuoja tautą. Tautos demoralizacija yra sunkus nusikaltimas. Pavyzdžiui, kai Įzraelio ministras pirmininkas paspaudė ranką Palestinos lyderiui Arafatui, ministras neužilgo buvo nušautas. Žudikas žydas interviu BBS, argumentavo savo veiksmus noru sustabdyti žydų tautos demoralizaciją. Pamokanti istorija piktavaliams Lietuvos valstybės karjeristams, neigiantiems prigimtinę lietuvio teisę turėti Tėvynės pilietybę;
IV. Lietuvių kilmės asmens prigimtinė teisė turėti Tėvynės Lietuvos pilietybę yra aksiomą, kurios nereikia įrodinėti. Sistemų teorija teigia, kad sistemai sukurti pakanka turėti ne mažiau trijų aksiomų. Prigimtinė teisė turėti Tėvynės pilietybę yra pamatinė tautinės valstybės, kaip sistemos, aksioma.
V. Išmintis : Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Šventoji Dvasia - trys Krikščionybės sistemos aksiomos. Atimk bent vieną aksiomą - Krikščionybės nelieka. Taip yra ir su prigimtine lietuvio teise turėti Tėvynės pilietybę. Atimsi šią teisę - neliks Tėvynės ir Lietuvos valstybės.

Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Vardas: Laura [2017-03-19 12:43:07]
Komentaras: Man šis spektaklis labai patiko! Ir aktorių vaidyba - superinė. Rekomenduoju. Aišku, reikia žiūrėt giliau į šio spektaklio turinį. Kai kurie ir nesuprato, kad čia nėra tyčiojamasi iš kitų tautų, o parodoma nuolatinė lietuvių baimė/neapykanta jaučiama kaimyninėms šalims..
Vardas: anonimas [2017-02-08 10:59:38]
Komentaras: Vardas: Santana [2014-05-03 14:24:36]
Komentaras: Spektaklis įžeidžiantis kitas tautas, labai nepatiko. aktoriai superiniai, bet siužetas baisus.

Visiškai pritariu, žemo lygio bandymai prajuokinti publiką, GĖDA!
1 2 3 Pirmyn

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija