Aktorius Marius Čižauskas: „Iš daugybės vaidmenų, kurių buvo keturi, visus keturis ir išskirčiau”

 Aktorius  Marius Čižauskas (28m.) po vaidybos magistro studijų ir darbų teatre, kine  bei televizijoje, suprato jog teatras  jam įdomiausias iš galimų profesinių užsiėmimų. Balandį  Marius debiutuos Vilniaus mažajame teatre, kuriame rengiamasi  režisierės Gabrielės Tuminaitės premjerai „Fantazijus“.  Pasak Mariaus, spektaklyje kažką įdomaus turėtų rasti tiek svajingi, linkę gyvenimą idealizuoti, tiek kritiškai ar ironiškai reaguojantys žiūrovai.

Mariau, kada pajutote, jog aktorystė – Jūsų kelias?  
 
Nuo vaikystės labai mėgau paišyti, norėdavau perpiešti matytus animacinius filmukus, paišydavau per pamokas ir savo malonumui. Devintoje klasėje pradėjau lankyti teatro būrelį, kuriame man labai patiko ir greitai neliko abejonių, kad stosiu į aktorinį. 
 
Baigus magistro studijas akademijoje, reikėjo laiko susivokti,  ko aš pats noriu iš profesijos. Pamačiau teatro užkulisius, taip pat ir  daug nuobodžių ir nemotyvuojančių dalykų. Sužinojau, kaip yra dirbama televizijoje ir lietuviškuose filmuose. Greitai sugriuvo kažkokie idealizuojami įsivaizdavimai. Įgavęs įvairios patirties supratau, kad teatras, nors ir ne pats pelningiausias, vis gi man įdomiausias iš galimų profesinių užsiėmimų. Džiaugiuosi, kad pirmieji spektakliai teatre buvo pas garsiausius Lietuvos režisierius, suburiančius puikius aktorius, kurie savo pavyzdžiu palaikė tikėjimą profesija.
 
Šiuo metu Jūs repetuojate Vilniaus mažajame teatre. Prancūzų romantiko Alfredo de Musset pjesė „Fantazijus“ parašyta prieš 200 metų ir apibūdinama kaip komedija, kuri baigiasi blogai arba drama su laiminga pabaiga. Kokia ji pasirodė Jums? 
 
Pjesės autorius Alfredas de Musset – maištaujantis romantikas. Pjesėje ironizuojamos XIX a. pradžios manieros, kuriamos absurdiškos situacijos, tačiau kartu ji ir labai poetiška. Pjesės veikėjai (kaip ir autorius) yra užkietėję romantikai, nepasitenkinantys buitimi ir dažnai slepiantys savo jautrumą po cinikų kaukėmis. Dėl savo absurdo ir žaismės, ši medžiaga šiek tiek priminė tame pačiame amžiuje parašytą, bet jau labiau groteskišką pjesę „Karalius Ūbas”, kuri man yra labai brangi, nes akademijoje repetuojant Ūbo vaidmenį susipažinau su aktoriumi ir režisieriumi Vytautu Kaniušoniu, kuris yra vienas pagrindinių mano mokytojų.
 
Papasakokite apie šiuo metu kuriamą vaidmenį, koks jis – devyniolikto amžiaus princas? 
 
Princas – nenustygstantis vietoj ir vis bandantis sukurti savąjį idealų pasaulį, kuriame viskas yra pakylėta ir riteriška. Iš pradžių atrodo, kad jis perdėtai naivus ir gal net kiek infantilus, bet tuo jis ir žavus, nes nuoširdžiai tiki gražesniu pasauliu. Tuo pačiu jis užsispyręs ir karštligiškai siekiantis, kad jo kuriamas spektaklis įvyktų ir dėl to šokdinantis visus aplinkui, kad žaistų kartu jo sugalvotame sumanyme. Princo sumanyme pagrindinis yra pats princas.
 
Jūsų kūrybiniame kelyje būta daugybė įdomių vaidmenų spektakliuose:  „Oidipo mitas“, „Timonas“, „Išvarymas“ ir daugelyje kitų. Kuris jums pats brangiausias,  įsimintiniausias ir kodėl?  
 
Man vienas svarbiausių – „Išvarymas“, nes jis jau skaičiuoja šeštus  metus ir yra ilgiausiai trunkantis ir ilgiausiai repertuare rodomas spektaklis, kuriame vaidinu. Tai pirmas darbas pas režisierių O.Koršunovą ir man tai buvo labai didelis įvykis, kai gavau kvietimą. Taip pat labai branginu darbus pas G.Varną, kuriuose turėjau galimybės susipažinti su antika. Visi spektakliai kažkuo brangūs, nes jie nužymi tam tikrą etapą. Pavyzdžiui, tiek dirbant pas Gintarą Varną,  tiek pas Oskarą Koršunovą aš būdavau jauniausias, o repetuodamas Kamilės Gudmonaitės režisuotame spektaklyje „Timonas” pastebėjau, kad esu vyriausias iš trupės. Negaliu neišskirti ir spektaklio „Katedra“, kurio dėka turėjau galimybę paklaidžioti Kinijoje. Kaip sakė R.Kazlo sukurtas personažas: „Iš daugybės vaidmenų, kurių buvo keturi, visus keturis ir išskirčiau”.  
 
Kinija minima ir pjesėje „Fantazijus“, kur  karaliaus juokdarys sako bičiuliui:  „O, kad tu galėtum perkelti mane į Kiniją! O, kad galėčiau porai valandų išsinerti iš savo kailio!“  Kokių įspūdžių dovanojo  Kinija Jums? 
 
Savaitę su trupe buvome Pekine, aplankėme Kinų sieną, Uždraustąjį miestą ir pagrindines šventyklas. Trupei išskridus namo, dvi savaites keliavome savarankiškai:  iš Pekino nusigavom į šalies pietus, aplankėme Geltonuosiu kalnus, kuriuose buvo filmuojamas filmas „Avataras”, ryžių plantacijas ir kinų pamėgtą kurortą Guiliną, išskirtinį savo  unikaliu reljefu. Tai nuostabią gamtą turinčios vietos, kuriose galėjome pasidžiaugti saule, kurios Pekine per smogą nematai. Rūke stovinčių nebaigtų statyti daugiabučių rajonai pasirodė puikios lokacijos siaubo filmams. Kinija – išties kontrastų šalis, vis dar veikiama ilgamečio komunistinio režimo. Norint labiau pažinti šią šalį, reikėtų kur kas daugiau laiko, vis gi tai viena seniausių civilizacijų, turinti savo filosofiją ir be galo turtingą istoriją. Gali būti, kad bus dar proga su teatru viešėti Kinijoje, norėčiau aplankyti Šanchajų, nuvykti į Honkongą. 
 
Man įdomios kitos kultūros, tradicijos ir religijos, todėl mėgstu keliauti. Paskutiniu metu svajojau apie kelionę į Iraną.  Aplinkoje, kurioje esi pirmą kartą ir nieko nežinai, visos namie paliktos problemos palengva tampa antraeilės. Nepaisant kelionėje atsirandančių iššūkių, neaiškumų ar nuovargio, grįžęs namo jaučiuosi pailsėjęs ir pasikrovęs. 
 
Mariau, kuo užsiimate kai nekeliaujate, nerepetuojate, nevaidinate? 
 
Laisvalaikiu stengiuosi pamatyti kuo daugiau naujų spektaklių. Seniau į teatrą vaikščiodavau lyg laukdamas kažkokio stebuklo, dabar žiūriu paprasčiau. Supratau, kad geras spektaklis yra išimtis, o ne taisyklė, todėl stengiuosi eiti į kuo daugiau ir nekritikuoju, jeigu man neįdomu, bet džiaugiuosi, kai įtraukia ir paliečia. 
 
Laisvu laiku  realizuoju kokias nors gimusias idėjas. Seniau organizuodavau stand up comedy vakarus „Comedy Kasta”, vėliau sekė internetinis serialas „Serialas”, kuris susilaukė daug dėmesio ir už kurį su komanda renginyje „Login” buvome apdovanoti už indėlį į Lietuvos internetą. Vėliau nufilmavome eskizą pavadinimu „Ringo zona” – kovų be taisyklių parodiją, kurioje kaunamasi dėl taikos pasaulyje. Paskutiniu metu pradėjau kaupti elektroninę šokių muziką, kurią karts nuo karto pasidalinu, kurioje nors Vilniaus kavinėje. Su bičiuliais turime savo pirmadienio futbolo lygą, kuri einant metams jau peraugo į pirmadienio ir ketvirtadienio, tai šiltuoju metų laiku žaidžiu futbolą. 
 
Ar sunku jaunam žmogui gyventi, kurti ir išgyventi Lietuvoje, ar niekuomet neaplankė mintis, kad norėtųsi ateitį  kurti kur nors kitur?
 
Dirbti tik ten, kur norėtum – būtų prabanga, todėl dažnai tenka būti lanksčiu ir eiti į kompromisus su savimi. Kasmet išleidžiama labai daug aktorių ir toli gražu ne visi iškart gauna darbus pagal profesiją, todėl visi stengiasi kažkaip suktis, duoti žinoti apie save. Vieni pradeda kas valandą facebooke rašyti, ką šiuo metu mato ir galvoja, kiti apsikarsto hashtagais ir stengiasi nepraleist progos nusifotografuoti vakarėlyje ar prie rėmėjų sienelės. Yra tam tikros taisyklės kaip elgtis, kaip save parduoti viešoje erdvėje, bet dažnai Lietuvoje taip tampama tiesiog labiau žinomais, bet nebūtinai gerai vaidinančiais ir daug dirbančiais aktoriais. Aš asmeniškai nesiskundžiu, turėjau įvairios profesinės patirties, bet negaliu sakyti, kad viskas „rožėm klota“. Dauguma mano kursiokų, jau atsitraukė nuo vaidybos ir dirba kitus darbus, nes nebuvo kito pasirinkimo. Norint gyventi Lietuvoje reikia stengtis, bet emigruoti niekada negalvojau. Čia daug ko nėra, bet daug ką galima ir nuveikti. Gimiau ir užaugau Vilniuje, kuris man labai patinka ir turi didelį potencialą kaip miestas. 
 
Premjera „Fantazijus“ (režisierė G.Tuminaitė) balandžio 12,13, 21 ir gegužės 2d. Vilniaus mažajame teatre. 
 
 
M.ČIŽAUSKO VAIDMENYS TEATRE
 
2010
A.Jarry „Karalius Juoba” rež. „ Vytautas Kaniušonis
F.Dostojevskis „Stepančikovo dvaras” rež. Jonas Vaitkus
A.Egziuperi „Mažasis princas” rež. Saulius Mykolaitis
2011
H.Ibsenas „Visuomenės priešas” rež. Jonas Vaitkus
G.Labanauskaitė „Raudoni batraiščiai” rež. Yanna Ross
M.Ivaškevičius „Išvarymas” rež. Oskaras Koršunovas
2012
M.MacLennan „Tiksinti bomba” rež. Gintaras Varnas
J.Marcinkevičius „Katedra” rež. Oskaras Koršunovas
2013
Euripidas „Bakchantės” rež. Gintaras Varnas
2016
Euripidas, Sofoklis, Aischilas „Oidipo mitas” rež. Gintaras Varnas
W.Shakespeare „Timonas” rež. Kamilė Gudmonaitė
 
 
VAIDMENYS KINE:
 
„Aš tave žinau” rež. D.Šarutytė (2009)
„Mūsų mamos ir tėčiai” rež. P.Kadelbach (2013)
„Revolution theory” rež. T.Sūdžius (2013)
„Patriotai” rež. A.Šlepikas (2016)
„Gautas iškvietimas” rež. T.Vidmantas (2016)
„O taip! O ne!” rež. J.Paulikas (2016)
„Jack the ripper” rež. S.Niemann (2016)
„Gautas iškvietimas 3” rež. T.Vidmantas (2016)
 

Mus remia:

Balto print Libravitalis Kultūros taryba Lietuvos respublikos kultūros ministerija