Mama katinas

2012 m. spektaklio „Mama katinas“ kūrėjai nominuoti „Auksiniam scenos kryžiui“ gauti kaip geriausias spektaklis vaikams.

 *

Režisieriaus Evaldo Jaro pagal čiliečio rašytojo Luiso Sepúlvedos knygą „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ sukurtas spektaklis „Mama katinas“ jau nuo pat premjeros 2011-aisiais susilaukia didžiausio susidomėjimo, kiekvienąsyk jį stebi pilnutėlė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro salė.

Spektaklyje, kuris skiriamas vaikams nuo penkerių metų, mažieji žiūrovai susipažįsta su tikrų tikriausia mafija, tiksliau... su pašėlusia gauja katinų. Šie – lyg žymiausių filmų apie mafiją veikėjų prototipai, gyvenantys pagal savo susikurtas taisykles, kodeksus, kiekvienas iš jų turi savo statusą ir pareigas. O svarbiausia – kad nė vienam iš jų netrūksta humoro jausmo.

Iš pirmo žvilgsnio įprastame daugiabučių namų kieme, prie aukštos plytų sienos, vyksta visiškai neįtikėtini dalykai: gauja storų, tingių, „mafijoziško“ gyvenimo išlepintų katinų randa jaunutį žuvėdriuką, ir staiga visas jų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom... 

Kaip elgtis susidūrus su svetima, nepažinta terpe ir pasaulėjauta? Ar keistis ir prisitaikyti prie kitoniško gyvenimo būdo, ar mėginti pakeisti kitus? O gal siekti, kad kiekvienas turėtų galimybę išlikti savitas ir individualus? Kaipgi žuvėdrai išmokti skraidyti, jeigu jos mama – storas katinas Zorbas, mėgstantis tik gulėti balkone ir šildytis saulėje?.. Kaip tokį iššūkį priims katinas Zorbas? Kaip į jo pasirinkimą reaguos kiti kiemo katinai? Ar žuvėdriukas išmoks skraidyti? Galiausiai – kaip, pradėjus dalintis gyvenimu su kitu, pasikeičia tavo paties vidus: kokių nuostabių charakterio savybių savyje gali atrasti, nors dar visai neseniai nė neįtarei jų turįs?.. 

Kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau pasiimi sau – tokia yra pagrindinė spektaklio „Mama katinas“ mintis“. Juk tas būrys katinų, gyvenančių viename miesto kieme, – tarsi mūsų visuomenė – uždara, kiek per daug savimi patenkinta, gyvenanti kiek pilkoką kasdienišką gyvenimą. ir vieną dieną šią kasdienybę sugriauna visiškai netikėtas impulsas iš kitur – žuvėdros jauniklis, tarytum simbolizuojantis kitokį polėkį, kitus tikslus.

Evaldas Jaras, režisierius