Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

 

Pranešame, kad renginys VMT PREMJERA. ČIA NEBUS MIRTIES yra perkeliamas iš balandžio 18 d. į spalio 16 d. 18:30 val.
Bilietai galios tie patys ir papildomai kreiptis nereikia. Jeigu jūsų netenkina nauja renginio data, bilietus galite grąžinti iki rugpjūčio 1 d.
Norint grąžinti bilietus, prašome kreiptis el. paštu: info@bilietai.lt ir atsiųsti užpildytą pinigų grąžinimo formą. Prašymą rasite čia: https://www.bilietai.lt/file/id/43766
Organizatorius atsiprašo už nepatogumus.

 

Čia nebus mirties | PERKELTAS iš balandžio 18 d. į spalio 16 d.

Režisierė – Gabrielė Tuminaitė

Dramaturgas Alvydas Šlepikas

Scenografė ir kostiumų dailininkė Virginija Idzelytė

Kompozitorius Faustas Latėnas

Chormeisteris Tadas Šumskas

Videoprojekcijų menininkė Aneta Bublytė

Choreografė Vesta Grabštaitė

Šviesų dailininkas Vilius Vilutis

Garso režisierė Kristina Juškevičiūtė

Artimiausios datos:
  • 2020 m. October 16 d.

Trukmė: 2 val.

Premjeros data: 2020 m. October 2 d.

Aprašymas:

„Mūsų ir tėra tiek, kiek lieka po mūsų mirties: pasodintame medy, parašytoje knygoj, žmonių atminty. Tokius pėdsakus palieka kiekvienas, ir jaunesnių kartų žmonės bando juose įžiūrėti savojo kelio punktyrą. Šitaip formuojasi ir kultūrai svarbios asmenybių tipologijos linijos. Moralinės ir filosofinės E. Steponaičio orientacijos lengviau išskaitomos ne eilėraščiuose, o laiškuose L. Tolstojui.

Ir P. Širvio eilėraščiai sutapo su poeto mitu, jo gyvenimo legenda. Kaip rekonstruoti mintį, idėją, nulėmusią jo gyvenimo būdą, charakterį? Gal raktas būtų toks prisipažinimas: „Pasiskaityk Džeko Londono „Martiną Ideną“. Tai aš – Paulius…“ Bet einant tokiu keliu, įmanoma tik tipologinė charakterio rekonstrukcija.

Vaidinimo tekstą rašėme ilgai ir gerokai klaidžiodami, ir kuo toliau, tuo labiau tolome nuo konkrečios biografijos, konkretaus gyvenimo faktų. Galop liko vien dokumentai, spaudos paliudijimai, literatūros  kūrinių citatos – mažne visai be autorinio teksto. Tai, ką stengėmės išsiaiškinti apie poetą, turėtų blykstelėti laiką charakterizuojančių dokumentų ir literatūros sandūrose.

Palydimajame žodyje derėtų padėkoti tiems, kurie prisidėjo patarimais, dalijosi atsiminimais ir gerais norais (už tai visiems nuoširdus ačiū), bet, kelis kartus keičiantis sumanymo krypčiai, beveik niekuo nebegalėjome pasinaudoti. Tačiau visa, ką išgirdome ir sužinojome, grindė bendrumo su visais jausmą. Bendrumo poezijoj, poeto gyvenimo legendoje. Šį jausmą nesunku pažeisti ar net sugriauti, jei kiekvienas savąjį poeto vaizdinį imsime laikyti vieninteliu įmanomu ir teisingu.“

VALDAS KUKULAS

Tai – rašytojo Valdo Kukulo žodžiai 1988 m. pasirodžiusio Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Čia nebus mirties“ programėlėje. Šis Rimo Tumino ir Valdo Kukulo spektaklis tapo neoficialia Vilniaus mažojo teatro pradžia ir į teatro istoriją įėjo kaip unikalus ano meto darbas.

Kaip anuomet V. Kukulas rašė apie besikeičiančią sumanymo kryptį, taip kūrybinio proceso nepastovumas neapleidžia iki šiol.  Šiais metais, minint Vilniaus mažojo teatro veiklos 30-metį, sumanyta iš naujo perkurti spektaklį „Čia nebus mirties“. Naujos spektaklio versijos premjerą sutrukdė šalyje įvestas karantinas, o nepaprasta situacija privertė iš naujo pergalvoti ir patį kūrinį.

Rudenį Vilniaus mažojo teatro žiūrovų laukianti „Čia nebus mirties“ versija – vis dar mįslinga, kintanti, gyva ir atsiliepianti į dabarties realijas. Koks tai bus spektaklis – vis dar atviras klausimas, atsakymą pateiksiantis atėjus laikui.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

. .