Gyvas, besikeičiantis, ieškantis teatras

2020 m. vasario 7 d.

Informacija

Sausio mėn. Vilniaus mažojo teatro kūrybinės dalies vadovu tapo Simonas Keblas, o meno vadovo pavaduotoja  –  Gabrielė Tuminaitė, pakeitusi Kirilą Glušajevą.

Simonas yra baigęs tarptautinio verslo studijas Vilniaus Universitete, vienuolika metų yra dirbęs „Idioteatre“, daugiau nei tris metus vadovavo „Keistuolių“ teatro administracijos komandai.

Simono vizijoje – Vilniaus mažasis – gyvas, besikeičiantis, ieškantis, klausiantis, išlaikantis kryptingumą, bet siekiantis įdomių formų, platesnės auditorijos. „Norėtųsi turėti vieną kitą formatą ir už teatro sienų. Norėtųsi, kad teatras galėtų būti visur ir visoks, svarbiausia –  įdomus, aktualus ir laisvas. O klasika, kuri rodoma šiame teatre, turėtų daugiau raiškos ar formų galimybių. Kartą režisierius Aidas Giniotis man yra sakęs, kad visus teatre labiausiai suburia geri darbai – manau, kad tai teisinga ir prasminga įžvalga. Tad norėtųsi, kad Vilniaus mažajame jų būtų kuo daugiau, kad jie galėtų sutelkti ir uždegti ne tik kūrybinę trupę, bet visą teatro kolektyvą, kad visuomet jaustumėme dėl ko čia esame, keltume sau klausimą kas šiandien yra teatras. Mūsų vizijoje – Vilniaus mažasis teatras kaip bendratis, kurioje mes esame visi, nepriklausomai nuo mūsų funkcijų, labai tampriai susiję. Idėjos ir darbai turi mus visus apvienyti neužmirštant, kad teatras – tai sudėtingas, nuolat besikeičiantis ieškojimų ir klausimų kelias.  Norisi, kad būsimojo premjerinio spektaklio pavadinimas  „Čia nebus mirties“ taptų ir mūsų kasdienių darbų, mūsų mąstysenos ir tolimesnio buvimo čia idėja“.

Jų vizijoje teatras, kuriame nebus mirties. „Teatras yra viena aukščiausių komunikavimo formų – jis turi unikalią galimybę kalbėti visomis kalbomis, meno forma kaip daugelio dalykų sintezė: tai ir režisūra, ir vaidyba, ir muzika, ir psichologija, ir literatūra, ir kostiumai, ir dramaturgija, garsas, šviesa, kalba ir dar daug kas. Neabejotinai teatras yra unikali bendravimo forma, kuri yra viena stipriausių savo įtaigumu. Esu įsitikinęs, kad geri darbai ne tik perteikia kūrėjų idėją ar išprovokuoja klausimų, tačiau keičia mūsų mąstyseną iš esmės. O mums, manau svarbiausia tikėti stebuklu, dirbti ir nesustoti“, – sako Simonas Keblas, kurio su Gabriele laukia nepaprastai didelis ir įdomus laikas:  būsimų premjerų planavimas, susitikimai su režisieriais, festivalių prodiuseriais, naujų galimybių teatrui paieškos.