Vilniaus mažasis teatras uždarė sezoną italų režisieriaus eskizu „Vasarotojų karštinė“
2023 m. birželio 27 d.
Informacija
Valstybinis Vilniaus mažasis teatras užbaigė 34-ąjį sezoną, kurio metu repertuarą papildė net penkios premjeros. Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas išsiskyrė temų gausa, aktualumu ir formų įvairove. Teatre buvo sėkmingai mezgamos naujos bendradarbystės, tęsiamas „DramaTest“ konkursas, taip pat Vilniaus mažojo teatro trupė buvo išvykusi į gastroles Lietuvoje ir užsienyje, o sezoną uždarė italų režisieriaus Giorgio Sangati eskizu „Vasarotojų karštinė“ pagal Carlo Goldoni komediją.
Teatro ir kino sintezė „Scilė nori būti žmogumi“
Pirmoji sezono premjera – režisierės Gabrielės Tuminaitės hibridinės formos teatro projektas „Scilė nori būti žmogumi“ – įvyko rugsėjo 8, 9 d. Spektaklis, sukurtas pagal menininkės ir dramaturgės Paulinos Pukytės pjesę „Kalno poza“, buvo nominuotas dviem „Auksiniams scenos kryžiams“ (videografijos ir šviesų dizaino bei dramaturgijos kategorijose). Pasak pjesės autorės P. Pukytės, pasitelkiant absurdą ir satyrą, čia kalbama apie žmonių tarpusavio santykius kaip vienas kito „smegenų plovimą“. Šiuolaikiška postmodernia kalba kritikuojami ribojantys, lyčių nelygybę ir kitas „tradicijas“ palaikantys stereotipai bei moters (ypač moters kūrėjos) padėtis patriarchaliniame seksistiškame pasaulyje. Pjesės veikėjai – gerai žinomi antikos personažai, su visu savo kultūriniu bagažu atsidūrę kitame, sau neįprastame kontekste. Režisierė G. Tuminaitė įkvėpimo sėmėsi iš septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose Amerikoje gimusio performing for camera žanro ir „vintažinių“ televizijos spektaklių, taip pat film noir estetikos, kurią pritaiko scenoje. Taip išryškinama ir laiko – visa ko keitimosi bei pasikartojimo – tema.
Teatro ir džiazo performansas „Infinity“
Antroji sezono premjera, įvykusi spalio 8–11 d., buvo Valstybinio Vilniaus mažojo teatro ir „Nojo Airlines“ orkestro bendras tarptautinis projektas – performansas „Infinity“. Tai teatro bei džiazo muzikos sintezė, atskleidžianti visiškai naują formą bei žiūros tašką. Viena pagrindinių šio performanso temų – gėrio ir blogio kova, kurią išplėtoti padėjo gyvai grojantys bei improvizuojantys „NoJo Airlines“ muzikantai ir VVMT trupės aktoriai. Projekto sumanytojai ir autoriai – režisierė Gabrielė Tuminaitė bei „NoJo Airlines“ įkūrėjas, lietuvių džiazo būgnininkas, perkusininkas, kompozitorius, performansų autorius Dalius Naujokaitis (Niujorkas). Teatro performanso „Infinity“ (angl. begalybė) pavadinimas simboliškai atspindi tiek amžiną gėrio ir blogio kovą, tiek jokių ribų neturintį kūrybos gaivalą, kuris būdingas „NoJo Airlines“ muzikai. Pasak rež. G. Tuminaitės, D. Naujokaičio muzika yra berėmė, laisva, išsiskirianti nepaaiškinama ateities nuojauta, o gėrio ir blogio tema, pasitelkiant šią muziką, nėra primityviai suaktualinama – ji įgauna kur kas gilesnę prasmę. „NoJo Airlines“ muzikinė improvizacija šiuo atveju tampa kuriančiąja – tvarką ir taiką pasaulyje atstatančia bei vilties suteikiančia jėga.
Socialinis tyrimas „Tinder Dates“
Vienas lankomiausių ir populiariausių šio sezono spektaklių – trečioji VVMT premjera „Tinder Dates“, įvykusi lapkričio 18, 19 d. Tai socialinis tyrimas, komedija, sukurta trijų režisierių – Gabrielės Tuminaitės, Staso Žyrkovo (Ukraina), Kirilo Glušajevo – bei žinomos lietuvių dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės, kuri pjesę rašė gyvai, per repeticijas, bendraudama su aktoriais, klausydamasi jų pasakojamų istorijų, įžvalgų. Spektaklyje „Tinder Dates“ nagrinėjamas paslaptingas, žavus ir sudėtingas reiškinys – žmonių draugystės ir meilės fenomenas. Spektaklio režisierės G. Tuminaitės teigimu, iš esmės čia atskleidžiama meilės ir didelės baimės sandūra. Dėmesys sutelkiamas į tai, kuo žmonės gyvena šiomis dienomis, – šis darbas yra apie vadinamąją millenium kartą (24–30 m. amžiaus žmones) – jaunieji aktoriai vaidina savo amžiaus personažus, o spektaklyje parodomos būtent šiai kartai būdingos realijos, santykių vingrybės. Spektaklis papildytas gyvais muzikiniais numeriais, jis gyvas, dinamiškas ir įkvepiantis. 2022 m. birželio 15–16 d. Varėnoje įvykusiame Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurse Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Tinder Dates“ eskizas tapo 2022 metų premijos laimėtoju.
Susidūrimas su drambliu – mirtimi – „Ein Elefant“
Socialinės bei psichologinės temos buvo tęsiamos ir ketvirtojoje sezono premjeroje „Ein Elefant“, įvykusioje gruodžio 3, 4 d. Režisieriaus Tado Montrimo spektaklis „Ein Elefant“ pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę „Dramblys“ – dar vienas „DramaTest“ konkurso nugalėtojas, ši pjesė 2018 m. pelnė II vietą tarptautiniame dramaturgijos konkurse „Talking About Borders“ (Valstybinis Niurnbergo teatras, Vokietija). Tai pjesė apie vaiko susidūrimą su mirtimi, apie kurią jam niekas nieko nepasakė. Nekalbėjimas čia – būdas egzistuoti ir išlikti pasaulyje, kuris per daug niūrus, kad būtų verbalizuotas. Tai pjesė apie vaiką ir jo gyvenimą „dramblio“ draugijoje. Drambliu simboliškai vadinama šių laikų liga – depresija. Režisierius T. Montrimas pabrėžia, jog depresija – ne šiaip liūdesys ar slogi nuotaika, tai liga, kurios daugelis esame linkę nematyti – kitaip tariant, gyventi su „drambliu“ kambaryje ir apsimesti, kad jo čia nėra.
„DramaTest“ laimėtojo vaisius – „L. YRA S.“
2023 m. kovo 15 d. įvyko penktoji sezono premjera, įkvėpta lietuviškos dramaturgijos. Tai jaunos režisierės Gretos Štiormer spektaklis „L. YRA S.“ pagal Gabrielės Labanauskaitės to paties pavadinimo pjesę. Tai dar vienas darbas, gimęs „DramaTest“ metu ir tapęs 2021 metų konkurso nugalėtoju. „L. YRA S.“ – šiuolaikinė poetiška Shakespeare’o „Karaliaus Lyro“ interpretacija, kurioje pagrindinis veikėjas rodomas ankstyvoje jaunystėje, aštuoniolikos metų. Nors atsižvelgiama į klasiko tragedijos istorijos ir siužeto niuansus, šis kūrinys yra bandymas pažvelgti į šiuolaikinio žmogaus tapatybės paieškas, kai labiau pasitikima išore ir įvaizdžiu nei vidiniais orientyrais ir vertybėmis. Pasak režisierės G. Štiormer, ją patraukė medžiagos kinematografiškumas, leidžiantis dramą interpretuoti, pasitelkiant platų medijų lauką, – veiksmą spręsti ne įprastu psichologizuotu būdu, o per medijų kaitą, žanrų maišymą – muzikos, vaizdinės medžiagos, vaidybos sintezę. Šis intriguojantis, grotesko ir muzikinio ryškumo kupinas kūrinys – tai jauno žmogaus vidaus atspindys.
„Dėdės Vanios“ tarptautinis triumfas
Festivalis „Sirenos“ net keturiais „Auksiniais scenos kryžiais“ (už režisūrą, pagrindinius vyro ir moters vaidmenis bei kostiumus) apdovanotą VVMT spektaklį „Dėdė Vania“ (rež. Tomi Janežič, Slovėnija) įtraukė į lietuviškos vitrinos programą. Be to, spektaklis „Dėdė Vania“ buvo išvykęs į gastroles: festivalį „Reflex“ Rumunijoje ir prestižinį festivalį „Wiener Festwochen“ Austrijoje, kur buvo parodytas pagrindinėje festivalio programoje. Tamási Áron Színház teatro organizuojamo festivalio „Reflex“ programa pasižymi garsiais ir drąsiais šiuolaikinio Europos teatro spektakliais. Kovo 25 d. pilnoje Sepsi arenoje žiūrovai, išvydę „Dėdę Vanią“, net penkis kartus iškvietė trupę į sceną, neslėpė susižavėjimo ir su pasigėrėjimu po spektaklio išsakė komplimentus: „Man labai labai patiko, tai buvo labai puiki patirtis“, „Tai mano pirmas susitikimas su Čechovo kūryba. Aš esu čia, nes išgirdau, kaip ilgai trunka spektaklis, ir tai buvo iššūkis, bet mane nustebino gerąja prasme“, „Aš tiesiog įsimylėjau Čechovą“, „Negaliu paaiškinti visko iš karto, bet tai buvo nuostabus pasirodymas“.
Vėliau spektaklį „Dėdė Vania“ sėkmė aplankė ir Austrijoje vykusiame festivalyje „Wiener Festwochen“. Tai vienas didžiausių bei seniausių Europos festivalių, kasmet į Vieną sukviečiantis beveik 200 tūkst. žiūrovų. „Wiener Festwochen“ yra žinomas kaip daugiadisciplinis miesto meno festivalis, kuriame šalia Vienos kultūrinės pasiūlos siekiama pristatyti dar nematytus ir negirdėtus kultūrinius reiškinius bei veikti kaip turinio varikliui, jungiančiam žanrus, mintis ir idėjas. Tai ne tik gamybos ir pristatymo struktūra, bet ir erdvė, kurioje per meninės kūrybos prizmę nuolat aktyvinami šio laiko, šio pasaulio apmąstymai. Vilniaus mažojo teatro komanda su spektakliu „Dėdė Vania“ gegužės 31 d. ir birželio 1 d. tiesiog pakerėjo „Wiener Festwochen“ publiką – abu vakarus aktoriai sulaukė ovacijų, žiūrovai plojo jiems stovėdami, ir lenktis į sceną, kaip ir Rumunijoje, aktoriai buvo iškviesti penkis kartus!
Besitęsianti „DramaTest“ sėkmė
Gegužės 16 d. paaiškėjo jau trečius metus vykdomo VVMT projekto „DramaTest“, skirto jauniesiems režisieriams, siekiantiems savo kūrybines idėjas plėtoti su VVMT komandos pagalba, laimėtojas. Juo tapo teatro režisierius Žilvinas Vingelis. „DramaTest“ konkursas kūrėjams – tai puiki proga išmėginti savo režisūrinį potencialą saugioje ir bandymams atviroje aplinkoje, išsamiai tyrinėti dramaturginę medžiagą, atrasti unikalius požiūrio kampus. Trečiąkart rengiamas „DramaTest“ sulaukė didžiulio atgarsio, išaugo ir patobulėjo, peržengė šalies ribas, įgijo tarptautiškumo ir šiuos metus pasitiko atsinaujinęs. Konkurso laimėtojo režisieriaus Žilvino Vingelio eskizas pagal Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“ buvo parodytas balandžio 23 d. Eskize vaidino Agnė Šataitė, Valda Bičkutė, Tomas Rinkūnas, Balys Latėnas. Antrasis konkurso „DramaTest“ eskizas buvo parodytas balandžio 2 d. pagal Erlendo Loe romaną „Naivus. Super“. Režisieriaus Pauliaus Markevičiaus kurtame eskize vaidino Indrė Patkauskaitė, Vytautas Rumšas jaun., Agnė Šataitė, Mindaugas Capas, Balys Latėnas. Kovo 19 d. „DramaTest“ konkursą pradėjo režisierė Anika Stauch iš „Schaubühne Berlin“ (Vokietija) su eskizu „Bamba“. Eskize naudoti autoriniai A. Stauch tekstai (iš anglų k. vertė Andrius Merkevičius) ir ištraukos iš Federico Garcia Lorcos kūrinio „Jerma“ (iš ispanų k. vertė Birutė Gedgaudaitė) bei Ingmaro Bergmano „Rudens sonatos“ (iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė). Eskize vaidino Eglė Gabrėnaitė, Valda Bičkutė ir Daumantas Ciunis.
Vilniaus mažojo teatro ateities planai
Užsimezgę kūrybiniai ryšiai su Venecijos teatru Teatro Stabile del Veneto suteikė galimybę į Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą pakviesti jauną ambicingą italų režisierių Giorgio Sangati (g. 1981), kuris birželio 22 d. VVMT sezoną užbaigė eskizu „Vasarotojų karštinė“ pagal italų literatūros klasiko, vieno žymiausių visų laikų dramaturgų – Carlo Goldoni’o komedijos „Vilų trilogija“ pirmąją dalį „Vasarotojų karštinė“. Lietuvių kalba C. Goldoni’o pjesės yra statytos ne kartą, tačiau jau gana seniai, tad kartu su italų režisieriumi, kuris jau yra pastatęs ne vieną spektaklį pagal C. Goldoni’o pjeses, norėjosi grįžti prie šio žymaus autoriaus kūrybos ir pažvelgti į ją jauno režisieriaus, italo, akimis iš šių dienų perspektyvos.
