Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Vilniaus mažajame teatre įvyko režisieriaus Žilvino Vingelio premjera „Orfėjas“

2024 m. balandžio 30 d.

Informacija

Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev

Balandžio 26, 27 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko režisieriaus, audiovizualinių eksperimentų teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjo ir meno vadovo Žilvino Vingelio premjera „Orfėjas“ pagal prancūzų rašytojo Jeano Cocteau pjesę „Orfėjas“.

Pjesė „Orfėjas“ (originalus pavadinimas „Orphée“) – ne tik pirmasis J. Cocteau stambus kūrinys teatrui, bet ir pirmasis šio menininko bandymas imtis Orfėjo temos, vėliau lydėjusios jį visą kūrybinį gyvenimą. Pjesės siužetas apjungia klasikinio teatro, siurrealizmo, dadaizmo ir vizualiųjų menų tradicijas. Istorinė ir menotyrinė pjesės reikšmė nenuginčijama, o jos pastatymų Lietuvos teatro istorijoje beveik nėra.

„Kalbant apie pagrindines pjesės temas, reikia pasakyti, jog jau pirmojoje scenoje atsiskleidžia Jeano Cocteau humoras, bet kartu ir rimtumas, misticizmas, taip pat – psichologinio realizmo ir radikalaus siurrealizmo šokis, neturintis aiškių ribų. Kita pjesės ašis yra aistringos meilės tarp dviejų žmonių, patiriančių buitinių, kūrybinio gyvenimo ir kt. išbandymų, tema. Taigi tai asmenybės, menininko santykis su visuomene, su bendruomene, kuriai jis kuria, realybės ir nerealybės santykis ir tam tikra kvaila ambicija kažką nustebinti. Kol vaikaisi šios ambicijos, galbūt prarandi tai, kas svarbiausia, ir kai susigrąžini tai, ko tavo akys pasiilgo, negali tuo džiaugtis“, – sako režisierius Žilvinas Vingelis.

Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev

„Orfėjas“ – tikrovės ir sapno, gyvenimo ir mirties, kūrybinių ambicijų ir asmeninės laimės priešprieša. Veiksmo vieta – jaunos šeimos (Orfėjo ir Euridikės) namai Trakijoje, įgaunančioje XX a. 3-iojo dešimtmečio Paryžiaus bruožų. Orfėjas, siurrealistinio sąmonės srauto poetas, siekia parašyti genialų eilėraštį artėjančiam masinio populiarumo poezijos konkursui. Jo kūrybinis metodas – namuose apsigyvenusio arklio tardymas, viliantis pertvarkyti visą poeziją. Pamiršta ir atstumta Euridikė randa paguodą stikliaus Ertebizo draugijoje. Deja, labai greitai paaiškėja, kad nei Ertebizas, nei arklys nėra tie, kuo dedasi… Spektaklyje bus galima išvysti trijų kartų aktorių ansamblį, intermedialius sceninius sprendimus, taip pat – chirurgus aukštalipius, stikliumi dirbantį Angelą Sargą, durimis Mirčiai virtusius veidrodžius ir kitus siurrealistinius įvaizdžius, tapusius J. Cocteau ir spektaklio kūrybinės komandos kuriamo pasaulio dalimi.

„Orfėjas“ yra skirtas labai plačiai auditorijai. Jis teatralus tiek vizualine, tiek vaidybine prasme, o šiais laikais man teatralumas tampa brangus. Kažkada tai buvo absoliutus teatro pagrindas, be jo niekas neįsivaizdavo, kaip kitaip teatras galėtų funkcionuoti. Dabar jau daug laiko yra nuo to bėgama, bandoma teatrą kurti kinematografiškai, kas irgi nėra blogai. Manau, kad šis spektaklis yra gražus ir vizualiai, ir vaidybiškai. Spektaklio trukmė taip pat labai gera – apie dvi valandos. Šiais laikais žmonės skuba ir vengia ilgų spektaklių, man pačiam 3–4 valandų spektaklis ar filmas yra per daug. Tad manau, kad spektaklyje turėtų nepavargti ir jaunas, ir vyresnis žiūrovas“, – sako pagrindinį Orfėjo vaidmenį kuriantis aktorius Tomas Rinkūnas.

Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev

„Dirbant teatre, man rūpi spektaklio estetinė ir garsinė plotmės, artimas tarpdiscipliniškumas, stipri vizualiųjų menų įtaka, įdomių asmenybių ieškojimas, medijų ir aktoriaus santykių suvokimas kaip polifoniškų, vienas kitą papildančių, bendravimas su kitų profesijų žmonėmis, nuo filosofų iki inžinierių, programuotojų ir pan. Man atrodo, kad darbas įgauna prasmę, kai jį kurdamas susiduri su kitu lauku, todėl būtina dalytis patirtimi. Matau didžiulę naudą, kai žmonės, tyrinėjantys konkretų dalyką, gali įkvėpti menininkus apie tai kalbėti ir praplėsti jų akiratį, bet taip pat matau ir atvirkščią naudą – laikyti mąstytojus, humanitarinio pasaulio atstovus arti teatro, įkvėpti juos skirti dėmesio teatrui, dėstyti apie teatrą, jį permąstyti“, – apie kūrybinį spektaklio procesą kalbėjo rež. Žilvinas Vingelis.

Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev

Po spektaklio scenoje įvyko diskusija, kurioje dalyvavo režisierius spektaklio režisierius Žilvinas Vingelis, kompozitorius Andrius Šiurys, scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė Dovilė Gecaitė, aktoriai Valda Bičkutė ir Kasparas Varanavičius, taip pat Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantas, kino filosofijos specialistas Edgaras Bolšakovas Diskusiją moderavo VMT Literatūrinės dalies vedėja Kristina Noreikienė.

Spektaklio kūrybinė komanda: režisierius – Žilvinas Vingelis, pjesės autorius – Jeanas Cocteau, scenografijos autorė ir kostiumų dailininkė – Dovilė Gecaitė, kompozitorius – Andrius Šiurys, videomenininkas – Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas – Simas Sirutavičius, choreografas – Mantas Stabačinskas, režisieriaus padėjėjas – Andrius Merkevičius. Vaidina: Tomas Rinkūnas, Agnė Šataitė, Kasparas Varanavičius, Valda Bičkutė, Arvydas Dapšys, Greta Šepliakovaitė, Tomas Stirna, Lukas Dirsė, Robertas Petraitis.

Valstybinio Vilniaus mažojo teatro premjerą „Orfėjas“ žiūrovai gali išvysti gegužės 8, 9 d. 18.30 val. Bilietus platina bilietai.lt ir teatro kasa.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

. .