Teatras

ISTORIJA

Vilniaus mažasis teatras oficialiai įkurtas 1990 metų kovo 2 d. režisieriaus Rimo Tumino, kompozitoriaus Fausto Latėno ir scenografo Adomo Jacovskio iniciatyva, visgi jo pradžia laikomas 1988 m. gruodžio 2 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje parodytas V. Kukulo ir R. Tumino spektaklis „Čia nebus mirties“. Šis ypatingas kūrinys tapo teatro istorijos pradžios simboliu. 

1997 m. Vilniaus mažasis teatras pelnė valstybinio teatro statusą, o nuo 2005 m. įsikūrė Gedimino pr. 22 pastate, kuriame atsispindi Vilniaus senamiesčio architektūrinis paveldas ir spalvinga tautinė bei kultūrinė istorija. Pastatas statytas 1898-1902 m. pagal žinomo Vilniuje architekto K. Korojedovo projektą. Teatro trupę subūrė teatro įkūrėjas ir ilgametis meno vadovas, vienas garsiausių Lietuvos teatro režisierių Rimas Tuminas (1952–2024), ją ir šiandien sudaro skirtingų kartų jo paties mokiniai, tęsiantys maestro viziją bei palikimą.

TRUPĖ

Šiandieninės Valstybinio Vilniaus mažojo trupės pagrindą sudaro režisieriaus ir pedagogo Rimo Tumino išugdytos trys aktorių kartos. Aktoriai laikomi Tumino vaidybos mokyklos atstovais. 

Trupę sudaro 25 aktoriai.

2025 m. sausio mėn. trupės sudėtis (abėcėlės tvarka): Jokūbas Bareikis, Greta Bendžė, Valda Bičkutė, Jonas Braškys, Jūratė Brogaitė, Neringa Būtytė, Mindaugas Capas, Daumantas Ciunis, Arvydas Dapšys, Eglė Gabrėnaitė, Rasa Jakučionytė, Larisa Kalpokaitė, Tomas Kliukas, Ilona Kvietkutė, Balys Latėnas, Gintarė Latvėnaitė, Edmundas Mikulskis, Indrė Patkauskaitė, Vilija Ramanauskaitė, Tomas Rinkūnas, Vytautas Rumšas (jaun.), Tomas Stirna, Agnė Šataitė, Almantas Šinkūnas, Mantas Vaitiekūnas. 

SVARBIAUSIOS VALSTYBINIO VILNIAUS MAŽOJO TEATRO ISTORIJOS DATOS:

• 1988 m. gruodžio 2 d. spektakliu „Čia nebus mirties“ paskelbė R. Tuminas ir jo aktorių trupė

• 1990 m. kovo 2 d. įkurtas Vilniaus mažasis teatras. Jo branduolį sudarė trupė: Arvydas Dapšys, Andrius Žebrauskas, Mindaugas Capas, Inga Burneikaitė, Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė, Almantas Šinkūnas, Eglė Čekuolytė. Vėliau prie jų prisijungė: Eglė Gabrėnaitė, Sigitas Račkys, Jonas Braškys, Arnas Rosenas, Audris Chadaravičius, Larisa Kalpokaitė, Rasa Jakučionytė, Vytautas Šapranauskas, Gediminas Girdvainis, Mykolas Smagurauskas, Edmundas Mikulskis.

• 1997 m. teatrui suteiktas valstybinio teatro statusas.

• 1999 m. už nuopelnus Vilniaus miestui teatras įvertintas savivaldybės apdovanojimu – Šv. Kristoforo statulėle (paskirta 1998 m.).

• 2005 m. įsikūrė rekonstruotose patalpose Gedimino prospekte.

• 2005 m. sukurtas dokumentinis filmas „Mažasis“ grįžta namo“ (rež. V. Damaševičius ir J. Matonis), kuriame savitai pasakojama „Mažojo“ teatro istorija: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1541/mazasis-sugrizta-namo

• 2024 m. gegužės mėn. teatro rūsyje atidaryta kultūrinė erdvė „Rūta“.

• 2024 m. spalio mėn. prie teatro kasų atidaryta literatūrinė erdvė „Dramateka“.

• 2025 m. gegužės mėn. teatro fojė atidengta skulptūrinė kompozicija, skirta atminti teatro įkūrėją ir ilgametį meno vadovą Rimą Tuminą (skulptorius – Mindaugas Jankauskas).

REPERTUARAS

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras yra repertuarinis teatras, kuriame galima išskirti dvi ryškias dramaturgines kryptis – klasikinių kūrinių ir nacionalinių kūrinių. Teatras siekia atrasti pagaulių ir įdomių sprendimų klasikinės formos dramaturgijai, skatina ieškoti savitos teatrinės kalbos, taip pat – ištikimai ir atidžiai puoselėja nacionalinės dramaturgijos liniją, nevengia modernaus žvilgsnio į klasikinės lietuvių prozos kūrinius, adaptuojant juos teatro scenai. Formuojant teatro repertuarą dėmesys sutelkiamas į vertybes formuojančią literatūrą, kūrinio universalumą, meninę vertę. Teatras sukuria draugišką aplinką jauniesiems teatro menininkams, leidžia eksperimentuoti. 

APDOVANOJIMAI IR FESTIVALIAI

(bus papildyta)

„DRAMA TEST RESIDENCY“

„DramaTest (Residency)“ – 2021 m. kaip atsakas pandemijos ribojimams sumanytas projektas. Nuo 2024 m. jis virto kūrybine rezidencija Vilniaus mažajame teatre, kurioje režisieriai gali plėtoti savo kūrybines idėjas pasitelkę teatro infrastruktūrą ir kūrybinio bei techninio skyrių darbuotojų pagalbą. Nuo šiol nebus ribojamas dalyvių amžius. Svarbiausi kriterijai – naujos, originalios idėjos, novatoriškumas.

Galima išskirti tris pagrindinius šio konkurso tikslus. Pirmiausia – praplėsti stipriai klasikinę Vilniaus mažojo teatro dramaturginę liniją, ieškant ir naujų kūrybinių temų, netikėtų rakursų bei didint auditorijos susidomėjimą teatru, jo formomis. Kita svarbi kryptis – darbas su tekstu. Projekto vienas iš svarbiausių orientyrų – atidesnis žvilgsnis į dramaturgiją. Taip atsiveria puiki galimybė tekstinei analizei, eksperimentams, pačiam medžiagos potencialo visapusiam patikrinimui. Galiausiai – konkursas atveria galimybes įsitraukti į kūrybinius procesus jauniems menininkams, čia itin vertinamas individualus režisieriaus mąstymas, artimo santykio su medžiaga paieškos. 

Projektas jau yra tapęs ir puikia terpe vystyti lietuviškąją dramaturgiją, surasti jai savitą teatrinę kalbą. 

„Šiuo projektu siekėme ne formos ar užbaigto rezultato, bet skatinti kūrybinių idėjų mainus bei jaunų talentų augimą. Mūsų tikslas – nutiesti ilgalaikį tiltą į būsimus spektaklius ir suteikti jiems galimybę subręsti“, – režisierė Gabrielė Tuminaitė, projekto „DramaTest (Residency)“ sumanytoja ir meno vadovė

Daugiau informacijos: https://vmt.lt/drama-test

„DRAMATEKA“

Prie teatro kasų (Gedimino pr. 22) įsikūrusi literatūrinė erdvė su dramaturginės medžiagos ir profesinės literatūros kolekcija. Idėja tokiai vietai sukurti kilo lietuvių kilmės užsienyje kuriančiai autorei ir režisierei Gintarei Parulytei. „Dramateka“ veikia teatro kasų darbo laiku. Literatūra skolinama pagal nustatytas taisykles. 

Daugiau informacijos: https://vmt.lt/edukacija.

„RŪTA“

Alternatyvios kultūros erdvė. „Rūtoje“ periodiškai organizuojami „Atviro mikrofono“ renginiai, kuriuose aktyviai dalyvauja teatro bendruomenės nariai, rengiamos diskusijos „Polemika“, kuriose pašnekovai formuojami pro-contra nuomonės principu, poezijos vakarai, festivalio „Dramokratija“ renginiai.

TEATRO ĮKŪRĖJO ATMINIMO ĮAMŽINIMAS

Teatro įkūrėjo ir ilgamečio meno vadovo Rimo Tumino atminimą įamžina skulptūrinė kompozicija, įrengta teatro fojė (skulptorius – Mindaugas Jankauskas). Dviem etapais kurtą skulptūrinę kompoziciją sudaro nulietas varpas (2005 m.) ir akmeninis postamentas (2025 m.) su iškaltomis R. Tumino citatomis, nusakančiomis režisieriaus etiką ir estetiką. Abi skulptūrinės kompozicijos dalys skirtingais būdais atliepia reikšmingą santykį atitinkamai su pastato ir su teatro istorija.

TEATRO VADOVAI

Mintautas Daulenskis 1990 m. – 1994 m.
Edvardas Čenkus 1994 m. – 2000 m.
Faustas Latėnas 2000 m. – 2005 m.
Rimas Tuminas 2005 m. – 2010 m.
Greta Cholina 2010 m. – 2014 m.
Daiva Baltūsytė-Len 2015 m. – 2020 m. (2014-2015 m. l. e. p. vadovė)
Simonas Keblas nuo 2020 m.

GASTROLĖS

Intensyviausios gastrolės vyko XX a. 10-ajame ir XXI a. 1-ajame dešimtmečiuose su R. Tumino spektakliais „Čia nebus mirties“ (1988 m.), „Vyšnių sodas“ (1990 m.), „Galilėjus“ (1992 m.), „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994 m.), „Revizorius“ (2001), „Madagaskaras“ (2004). Trupė su minėtais spektakliais gausiai gastroliavo užsienyje – 1989-2001 m. laikotarpiu buvo pasirodyta teatro scenose daugiau nei 25 šalių, pavyzdžiui, Kanadoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Islandijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Kroatijoje, Airijoje, Italijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Pietų Korėjoje. 

SPEKTAKLIAI

R. Tumino spektakliai teatrališki, atviros formos, su improvizacijos elementais, juose plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai.

VMT režisuoti spektakliai: A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (1990), B. Brechto „Galilėjus“ (1992), „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (1994, G. Kanovičiaus dilogijos motyvais), M. Lermontovo „Maskaradas“ (1997), N. Gogolio „Revizorius“ (2001), S. Becketto „Belaukiant Godo“ (2002), M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (2004) ir „Mistras“ (2010), A. Čechovo „Trys seserys“ (2005) ir „Žuvėdra“ (2009), T. Bernhardo „Minetis“ (2015).

Teatre scenovaizdžių ir kostiumų sukūrė Virginija Idzelytė, Juozas Statkevičius, Rita Daunoravičienė, Vytautas Narbutas, Simona Biekšaitė, Kotryna Daujotaitė, V. Galeckaitė-Dabkienė, Adomas Jacovskis, Marijus Jacovskis, Aleksandra Jacovskytė, Gintaras Makarevičius, Jolanta Rimkutė, Sandra Straukaitė, Youlian Tabakov, Ramunė Skrebūnaitė, Agnė Kuzmickaitė, Elvita Brazdylytė ir kiti.

Muziką kūrė Faustas Latėnas, Giedrius Puskunigis, Martynas Bialobžeskis, Audrius Balsys, Saulius Mykolaitis, Andrius Šiurys, Antanas Jasenka, Jūra Elena Šedytė, Mantas Mockus ir kiti.

Su šviesomis dirbo Eugenijus Sabaliauskas, Julius Kuršys, Vilius Vilutis, Vaclovas Grinius ir kiti.

SUKURTI SPEKTAKLIAI:

• 1988 m. V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties“, rež. R. Tuminas

• 1990 m. A. Čechov „Vyšnių sodas“, rež. R. Tuminas

• 1992 m. B. Brecht „Galilėjus“, rež. R. Tuminas

• 1992 m. „Plėšikas Hocenplocas“ (pagal O. Preussler), rež. E. Jaras

• 1993 m. F. García Lorca „Jei praeitų penkeri metai“, rež. G. Varnas

• 1993 m. A. Fugard „Sveikas ir sudie“, rež. J. Daraškevičius

• 1993 m. K. Wojtyła „Priešais juvelyro parduotuvę“, rež. Z. Buožis

• 1993 m. F. Dostojevskij „Baltosios naktys“, rež. E. Jaras

• 1994 m. „Troliai mumiai tra-lia-lia“, (pagal T. Jansson), rež. E. Jaras

• 1994 m. W. Saroyan „Kalnuose mano širdis“, rež. A. Šlepikas

• 1994 m. G. Kanovičius „Nusišypsok mums, Viešpatie“, rež. R. Tuminas

• 1996 m. L. Pirandello „Bellavita“, rež. D. Bagdanskaitė

• 1997 m. M. Lermontov „Maskaradas“ , rež. R. Tuminas

• 2001 m. N. Gogol „Revizorius“, rež. R. Tuminas

• 2002 m. C. Goldoni „Triufaldino, arba Dviejų ponų tarnas“, rež. R. Tuminas

• 2002 m. S. Beckett „Belaukiant Godo“, rež. R. Tuminas

• 2003 m. A. Morgan „Švelnumas“, rež. R. Kudzmanaitė

• 2003 m. A. Slapovskij „Pasaulio kraštas“, rež. B. Latėnas

• 2003 m. B. Srbljanovič „Šeimyninės istorijos“, rež. R. Tuminas

• 2004 m. E. Albee „Trys aukštos moterys“, rež. R. Kudzmanaitė

• 2004 m. M. Ivaškevičius „Madagaskaras“, rež. R. Tuminas, A. Dapšys

• 2005 m. A. Čechov „Trys seserys“, rež. R. Tuminas

• 2005 m. K. Abe „Moteris smėlynuose“, rež. L. Adomaitienė

• 2005 m. F. Bordon „Paskutiniai mėnesiai“, rež. R. Tuminas, A. Dapšys

• 2006 m. B. Clark „Palaukit, kieno čia gyvenimas?“, rež. J. Vaitkus

• 2006 m. G. Gorin „Svifto namai“, rež. S. Račkys

• 2007 m. W. Shakespeare „Audra“, rež. E. Glaser (Švedija)

• 2007 m. „Mano batai buvo du“, aut. ir rež. G. Latvėnaitė

• 2007 m. J. Marcinkevičius „Grybų karas“, rež. Paulius Ignatavičius

• 2008 m. P. Merimee „Atsitiktinumas“, rež. G. Tuminaitė

• 2008 m. M. Čičvak „Viskas gerai“, rež. V. Malinauskas

• 2008 m. J. Cartwrig „Kelias“, rež. A. Areima

• 2008 m. E. Ignatavičius, J. Vaitkus „Svajonių piligrimas“, rež. J. Vaitkus

• 2009 m. V. V. Landsbergis „Uodų pasakos“, rež. V. V. Landsbergis

• 2009 m. A. Čechov „Žuvėdra“, rež. R. Tuminas

• 2009 m. A. Slapovskij „Batraištis, arba Mylėjau, myliu, mylėsiu...“, rež. K. Glušajevas

• 2009 m. T. Letts „Vestonai“, rež. V. Malinauskas

• 2009 m. „Karalaitė ir princas Krabas“, aut. ir rež. A. Sunklodaitė

• 2009 m. „Mažojo teatro pasakos“, rež. R. Tuminas

• 2010 m. A. Strindberg „Freken Julija“, rež. A. Areima

• 2010 m. M. Ivaškevičius „Mistras“, rež. R. Tuminas

• 2010 m. D. Lindsay-Abaire „Triušio landa“, rež. V. Malinauskas

• 2010 m. J. Donaldon „Kas tas Grufas?“, rež. A. Gluskinas

• 2011 m. P. Hacks „Amfitrionas“, rež. A. Areima

• 2011 m. „Mama Katinas“ (pagal L. Sepúlveda), rež. E. Jaras

• 2011 m. M. Gorkij „Motina (Vasa Železnova)“, rež. K. Glušajevas

• 2012 m. F. Dürrenmatt „Damos vizitas”, rež. E. Jaras

• 2012 m. H. Ibsen „Helgelando karžygiai”, rež. R. Cicėnas

• 2012 m. „Brangusis atrakcionų parko dėde!“ (pagal T. Jansson), rež. O. Lapina

• 2013 m. „Dostojevskis vaikams” (F. Dostojevskio romanų ir dienoraščio motyvais), rež. P. Ignatavičius

• 2013 m. I. Margalit „Trio”, rež. P. Galambos (Vengrija)

• 2013 m. „Mano Tėvas – Agamemnonas” (scenos iš Euripido pjesių), rež. K. Bogomolov (Rusija)

• 2014 m. F. García Lorca „Kruvinos vestuvės“, rež. P. Ignatavičius

• 2014 m. J. Tumas-Vaižgantas „Dėdės ir dėdienės“, rež. G. Tuminaitė

• 2014 m. N. Erdman „Savižudis“, rež. G. Tuminaitė

• 2014 m. „Septyni nykštukai ieško Snieguolės“, rež. E. Jaras

• 2015 m. T. Bernhard „ Minetis“, rež. R. Tuminas

• 2015 m. P. Pukytė „Bedalis ir labdarys“, rež. G. Tuminaitė

• 2016 m. F. Schiller „Marija Stiuart“, rež. A. Areima

• 2016 m. A. Jevsejevas „Europiečiai“ (pagal Aischilo „Maldautojas“ ir kt.), rež. P. Ignatavičius

• 2017 m. A. de Musset „Fantazijus“, rež. G. Tuminaitė

• 2017 m. I. Bergman „Dvasiniai reikalai“, rež. K. Glušajevas

• 2017 m. W. Gibson „Dviese sūpuoklėse“, rež. U. Baialiev (Kirgizija)

• 2018 m. „Manno laimė“ (pagal T. Manno noveles), rež. G. Balpeisova (Rusija)

• 2018 m. Žemaitė „Marti“, rež. G. Tuminaitė

• 2019 m. A. Špilevoj „12 gramų į šiaurę“, rež. A. Špilevoj

• 2019 m. A. Miller „Aš nieko neatsimenu“, rež. K. Glušajevas

• 2019 m. „Manuliukai“, aut. ir rež. G. Latvėnaitė-Glušajeva

• 2020 m. J. Klein „Sprendžiant Hedą“, rež. U. Bartoševičiūtė

• 2021 m. A. Čechov „Dėdė Vania“, rež. T. Janežič (Slovėnija)

• 2021 m. „Ką/Stingas“, aut. ir rež. M. Vaitiekūnas 

• 2022 m. W. Shakespeare „Kaip jums patinka“, rež. U. Bartoševičiūtė

• 2022 m. N. Vorožbit „Saša, išnešk šiukšles“, rež. S. Žyrkov (Ukraina)

• 2022 m. P. Pukytė „Scilė nori būti žmogumi“, rež. G. Tuminaitė

• 2022 m. „Nojo Airlines” ir VMT performansas „Infinity“ (pagal A. Kureičik pjesę „Įžeisti. Baltarusi(j)a“), rež. G. Tuminaitė

• 2022 m. G. Labanauskaitė „Tinder Dates“, rež. G. Tuminaitė, S. Žyrkov (Ukraina), K. Glušajevas

• 2022 m. D. Zavedskaitė „Ein Elefant“, rež. T. Montrimas

• 2023 m. G. Labanauskaitė „L. yra S.“, rež. G. Štiormer

• 2023 m. I. Bergman „Neištikimoji“, rež. N. Jasinskas 

• 2024 m. J. Cocteau „Orfėjas“, rež. Ž. Vingelis 

• 2024 m. T. Williams „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, rež. Ch. Weise (Vokietija)

• 2025 m. M. Ivaškevičius „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, rež. O. Koršunovas

• 2025 m. G. Hauptmann „Žiurkės“, rež. A. Gornatkevičius