ISTORIJA
Vilniaus mažasis teatras įkurtas 1990 metų kovo 2 d., tačiau jo pradžia laikomas 1988 m. gruodžio 2 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje parodytas V. Kukulo ir R. Tumino spektaklis Čia nebus mirties.Šis ypatingas kūrinys tapo teatro istorijos pradžios simboliu.
1997 m. Vilniaus mažasis teatras pelnė valstybinio teatro statusą, o nuo 2005 m. įsikūrė ikoniškame Gedimino pr. 22 pastate, pastatytame 1898 m. pagal inžinieriaus architekto K. Korojedovo projektą. Teatro įkūrėjas ir ilgametis meno vadovas, legendinis Lietuvos režisierius Rimas Tuminas (1952–2024), subūrė trupę, kurią ir šiandien sudaro jo paties mokiniai, tęsiantys maestro viziją bei palikimą.
TRUPĖ
Įkūrus VMT, jo trupę sudarė Lietuvos dramos teatrų aktoriai (Rimantas Bagdzevičius, Jonas Braškys, Audris Mečislovas Chadaravičius, Eglė Gabrėnaitė, Irena Garasimavičiūtė, Larisa Kalpokaitė, Sigitas Račkys, Arnas Rosenas, Mykolas Smagurauskas, Vytautas Šapranauskas) ir Lietuvos konservatorijos 1978–82 m. kurso auklėtiniai (Jūratė Brogaitė, Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Eglė Čekuolytė, Arvydas Dapšys, Vilija Ramanauskaitė, Andrius Žebrauskas, Almantas Šinkūnas).
2002 trupę papildė Lietuvos muzikos akademijos 1998–2002 kurso auklėtiniai: Jokūbas Bareikis, Valda Bičkutė, Andrius Bružas, Vaida (dabar Neringa) Būtytė, Ramūnas Cicėnas, Ilona Kvietkutė, Balys Latėnas, Gintarė Latvėnaitė, Leonardas Pobedonoscevas, Vytautas Rumšas, Ineta Stasiulytė, Mantas Vaitiekūnas, 10-ojo dešimtmečio pabaigoje – 2004–08 kurso aktoriai: Daumantas Ciunis, Tomas Kliukas, Martynas Nedzinskas, Indrė Patkauskaitė, Tomas Rinkūnas, Tomas Stirna, Agnė Šataitė, Gabrielė Tuminaitė ir kiti, režisieriai Artūras Areima, Kirilas Glušajevas, Vilius Malinauskas.
PASTATO GEDIMINO PR. 22, KURIAME ĮSIKŪRĘS VALSTYBINIS VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS, ISTORIJA
Nuo 2005 m. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras įsikūręs istoriniame pastate Gedimino pr. 22, kuriame atsispindi Vilniaus senamiesčio architektūrinis paveldas.
1899–1900 m. statytas Izaoko Smaženevičiaus namas (Gedimino pr. 22-24), suprojektuotas architekto Konstantino Korojedovo, kurį laiką buvo Didžiojo teatro namai. Tai buvo vienas didžiausių pastatų Vilniaus mieste.
Pastatą sudaro dvi pagrindinės dalys, kurias jungia žemesnis korpusas su galerija ir įvažiavimu į vidinį kiemą. Fasado dalys abipus pagrindinio įvažiavimo nėra simetriškos: rytinė pusė ilgesnė, su simetriška architektūra. Abu pastato korpusai dekoruoti tais pačiais architektūriniais elementais; vertikalios rustuotos mentės skiria juos į dalis, kurias užbaigia dekoratyviniai frontonai, o vidurines ir kraštines ašis puošia pusapvaliai balkonai. Durų šonuose, vedančiuose į šiuos balkonus, įkomponuoti grifonų bareljefai. Gatvės fasadas dekoruotas klasikinėmis orderinėmis formomis, o stogą vainikuoja vadinamasis prancūziškas kupolas.
Per ilgą laiką pastato erdvės tarnavo įvairiems tikslams: čia buvo klubai, parduotuvės, išdėstyti aplink tris uždarus kiemus. 1902 m. pradžioje Sankt Peterburgo universiteto studentas Kalmanas Radinas atidarė 35 kambarių viešbutį „Bristol“. Rytinėje pastato dalyje buvusi Didžiojo teatro salė 1904 m. nukentėjo nuo gaisro, o vėliau buvo įrengta nauja salė virš centrinės arkos. Šią salę 1909–1914 m. nuomojosi lietuvių kultūros draugija „Rūta,“ kuri čia rengė koncertus, paskaitas ir teatro spektaklius. Šią draugiją 1906 m. įsteigė žymus teisininkas, advokatas ir visuomenės veikėjas Mykolas Sleževičius. Tuo metu pastatas priklausė Aristarchui ir Arsenijui Pimonovams. Iš pradžių ši salė, kurios lubos buvo stiklinės, tarnavo kaip žiemos sodas. Įėjimą į teatrą akcentavo platus prieangis-balkonas, paremtas metalinėmis kolonomis.
1908 m. pastate buvo atliktas renovacijos projektas pagal architekto M. Prozorovo planą. Po renovacijos čia įsikūrė „Žaliojo Štralio“ užeiga.
Virtualus gidas: virtualus gidas po Vilniaus mažąjį teatrą / Gidas360, YouTube
SVARBIAUSIOS VALSTYBINIO VILNIAUS MAŽOJO TEATRO ISTORIJOS DATOS:
1988 m. – Rimo Tumino ir Valdemaro Kukulo spektaklis „Čia nebus mirties“ (rež. R. Tuminas) Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre – jis laikomas Vilniaus mažojo teatro įkūrimo užuomazga. Į VMT repertuarą įtrauktas 1991 vasario 12 d.
1990 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 61 oficialiai įsteigtas Vilniaus mažasis teatras, kurį sudarė režisierius Rimas Tuminas ir jo aktorių trupė.
1997 m. Vilniaus mažajam teatrui suteiktas valstybinio teatro statusas.
1999 m. už nuopelnus Vilniaus miestui teatras apdovanotas garbingu sostinės savivaldybės apdovanojimu – Šv. Kristoforo statulėle.
2005 m. įsikūrė naujose patalpose Vilniaus senamiestyje, Gedimino pr. 22.
APDOVANOJIMAI:
1991 m. – Baltijos šalių teatro festivalis „Baltijos pavasaris“, Talinas (Estija): A. Čechovo „Vyšnių sodas“ spektakliui paskirta pirmoji premija.
1995 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom’ 95“ Sankt Peterburge (Rusija) – G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ spektaklis apdovanotas Grand Prix.
1996 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Auksinis liūtas“ Lvove (Ukraina) – G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ spektaklis apdovanotas „Auksinio liūto“ prizais. R. Tuminas pripažintas geriausiu režisieriumi, F. Latėnas – geriausiu kompozitoriumi, G. Girdvainis – geriausiu aktoriumi.
1996 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom 96“ Sankt Peterburge (Rusija) – A. Čechovo „Vyšnių sodas“. Geriausia festivalio aktore už Ranevskajos vaidmenį pripažinta Eglė Gabrėnaitė.
1998 m. – Tarptautinis Auksinio liūto festivalis Lvove (Ukraina) – M. Lermontovo „Maskaradas“. R. Tuminas pripažintas geriausiu festivalio režisieriumi, A. Jacovskis – geriausiu dailininku, A. Čepaitė – geriausia aktore.
1998 m. – Tarptautinis A. Čechovo teatro festivalis Maskvoje (Rusija) – M. Lermontovo „Maskaradas“. Šiame festivalyje spektaklis įvertintas prestižine Rusijos premija „Auksinė kaukė“ už geriausią užsienio spektaklį.
2005 m. – Tarptautinis teatro festivalis „KONTAKT’05“ Torunėje (Lenkija) – M. Ivaškevičiaus spektaklis „Madagaskaras“ pelnė 2-ąją premiją; Rimas Tuminas apdovanotas geriausio režisieriaus titulu, Gintarė Latvėnaitė – geriausios aktorės.
2006 m. – Tarptautinis teatro festivalis „KONTAKT’06“ Torunėje (Lenkija) – A. Čechovo „Trys seserys“. Elžbieta Latėnaitė pripažinta geriausia jaunąja aktore.
2006 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom“ Sankt Peterburge (Rusija) – A. Čechovo „Trys seserys“ spektaklis pelnė specialųjį profesoriaus Levo Gitelmano prizą.
SPEKTAKLIAI, GASTROLĖS, KOMANDA
R. Tumino (1990–94, 2005–10 – teatro vadovas, 2000–05 – vienas vadovų, su F. Latėnu, nuo 2010 m. iki 2022 m. – meno vadovas) spektakliai teatrališki, atvira formos, su improvizacijos elementais, juose plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai.
Svarbesni režisuoti spektakliai: A. Čechovo Vyšnių sodas (1990), B. Brechto Galilėjus (1992), Nusišypsok mums, Viešpatie (1994, G. Kanovičiaus romanų motyvais), M. Lermontovo Maskaradas (1997), N. Gogolio Revizorius (2001), S. Becketto Belaukiant Godo (2002), M. Ivaškevičiaus Madagaskaras (2004) ir Mistras (2010), A. Čechovo Trys seserys (2005), ir Žuvėdra (2009), T. Bernhardo Minetis (2015).
Spektaklius teatrui kūrė ir kiti Lietuvos bei užsienio režisieriai, dramaturgai: Artūras Areima (Jimo Cartwrighto Kelias 2008, A. Strindbergo Freken Julija 2010, Peterio Hackso Amfitrionas 2011, F. Schillerio Marija Stiuart 2016), Kirilas Glušajevas (Aleksejaus Slapovskio Batraištis, arba Mylėjau, Myliu, Mylėsiu... 2009, M. Gorkio Motina (Vasa Železnova 2011, I. Bergmano Dvasiniai reikalai 2017, A. Millerio Aš nieko neatsimenu 2019), Paulius Ignatavičius (Just. Marcinkevičiaus Grybų karas 2007, Dostojevskis vaikams 2013, pagal F. Dostojevskį, F. Garcíos Lorcos Kruvinos vestuvės 2014, Europiečiai 2016), Evaldas Jaras (Otfriedo Preusslerio Plėšikas Hocenplocas 1992, Fiodoro Dostojevskio Baltosios naktys 1993, Troliai mumiai tra-lia-lia 1994, Mama Katinas pagal Luiso Sepulvedos knygą „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ 2011, Friedricho Dürrenmatto Damos vizitas 2014, Septyni nykštukai ieško Snieguolės 2014), Ramunė Kudzmanaitė (Abi Morgan Švelnumas 2003, E. Albee Trys aukštos moterys 2004), Olga Lapina Brangusis atrakcionų parko dėde 2012, Balys Latėnas: Aleksejaus Slapovskio Pasaulio kraštas 2003, Vilius Malinauskas: Martino Čičvako Viskas gerai (Frankie Is Ok, Peggy Is Fine And The House Is Cool) 2008, Tracy Lettso Vestonai 2009, Davido Lindsay-Abaire’o Triušio landa 2010), Aleksandras Špilevojus (Aleksandro Špilevojaus 12 gramų į šiaurę 2019), Gabrielė Tuminaitė (Prospero Merimee Atsitiktinumas 2008, Dėdės ir dėdienės 2014, pagal J. Tumą-Vaižgantą, N. Erdmano Savižudis 2014, A. de Musset Fantazijus 2017, P. Pukytės Bedalis ir labdarys 2015, Marti 2018, pagal Žemaitę, P. Pukytė Scilė nori būti žmogumi 2022), J. Vaitkus (Briano Clarko Palaukit, kieno čia gyvenimas? 2006), E. Ignatavičiaus, J. Vaitkaus Svajonių piligrimas 2008), Uršulė Bartoševičiūtė (Jono Kleino Sprendžiant Hedą 2020), W. Shakespeare’o Kaip jums patinka? 2022), W. Shakespeare’o Audra 2006, režisierius E. Glaser (Švedija), Israela Margalit Trio (J. Bramso, R. Šumano ir Klaros Šuman Meilės istorija 2013, režisierius – Peter Galambos (Vengrija), William Gibson Dviese sūpuoklėse 2017, režisierius Ulanbek Baialiev (Rusija), Manno laimė pagal Thomo Manno noveles 2018, režisierė – Gulnaz Balpeisova (Rusija), A. Čechovo Dėdė Vania 2021, režisierius Tomi Janežič (Slovėnija).
Scenovaizdžių ir kostiumų sukūrė Virginija Idzelytė, Rita Daunoravičienė, Vytautas Narbutas, Simona Biekšaitė, Kotryna Daujotaitė, V. Galeckaitė-Dabkienė (Masteikienė), Adomas Jacovskis, Marijus Jacovskis, Aleksandra Jacovskytė, Gintaras Makarevičius, Jolanta Rimkutė, Sandra Straukaitė, Youlian Tabakov, Ramunė Skrebūnaitė, Agnė Kuzmickaitė, Juozas Statkevičius, Elvita Brazdylytė ir kiti, muzikos – Martynas Bialobžeskis, Faustas Latėnas (2000–2005 vienas Vilniaus mažojo teatro vadovų, su R. Tuminu), Giedrius Puskunigis, Audrius Balsys, Saulius Mykolaitis ir kiti.
Apie Vilniaus mažąjį teatrą sukurtas dokumentinis filmas „Mažasis" sugrįžta namo (2005, režisieriai V. Damaševičius, J. Matonis).
Filmą galima peržiūrėti: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1541/mazasis-sugrizta-namo