Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Triušio landa

Dviejų dalių drama

Režisierius – Vilius Malinauskas

Pjesės autorius – David Lindsay-Abaire

Iš anglų kalbos vertė Rita Juodelytė

Scenografas Jurgis Malinauskas

Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė

BEKA Ineta Stasiulytė

HOUVIS Mantas Vaitiekūnas

NATA Inga Burneikaitė

IZI Agnė Šataitė

DŽEISONAS Martynas Nedzinskas

Artimiausios datos:

Trukmė: 2 val. 20 min.

Premjeros data: 2010 m. spalio 20 d.

Aprašymas:

Stilingais ironiškais pastatymais išgarsėjęs jaunas režisierius, Rimo Tumino mokinys, Vilius Malinauskas šįsyk įžengia į rizikingesnę teritoriją, savo naujuoju spektakliu užduodamas „nepatogius“ klausimus ir ryždamasis nestereotipiškai pažvelgti į skausmingą pjesėje gvildenamą temą.

Praėjus aštuoniems mėnesiams po tragiškos keturmečio sūnaus žūties, jauna sutuoktinių pora bando grįžti į įprastą gyvenimą. „Triušio landoje“ vaizduojama penkių artimų žmonių akistata su nelaime, savo jausmais ir vienas su kitu. Kūrinio veikėjai, kiekvienas egoistiškai susitelkęs tik į savo sielvartą, elgiasi taip, kaip elgtųsi bet kuris iš mūsų – pyksta, kaltina, nusivilia. „Žmonės gedi taip skirtingai. Sunku rasti ryšį su žmogumi, kai išgyveni netektį, bet dar sunkiau suvokti, kad tas kitas – net jei jis yra tavo mama – kalba visiškai kita kalba nei tu“, – sako Lindsay-Abaire‘as. Pjesė nepasiūlo lengvų atsakymų ar receptų, kaip susitaikyti su netektimi. Kaip ir „Alisoje stebuklų šalyje“, personažai atsiduria kitoje veidrodžio pusėje. Pasaulis jiems tampa išvirkščias. Kaip jį grąžinti į įprastas vėžes? Ar įmanoma išgyti, susitaikyti su savimi ir išlaikyti artimą ryšį, kuris niekada nebebus toks, kaip anksčiau?

Režisierius Vilius Malinauskas sako, kad jo naujasis spektaklis nėra tik apie netektį. „Tai kūrinys apie žmonių santykių trapumą, apie skirtingus meilės pavidalus. Ką mes vadiname meile, dažnai tėra mūsų pačių sugalvotas ir tik mums patiems reikalingas jausmas. Prigimtinė vienatvė niekur nedingsta tapus mama, mylimaisiais, draugais ar sutuoktiniais – tai tik atsakomybė vienam už kitą, nevalingai užgožianti pagarbą ir laisvę“, – teigia V. Malinauskas.

„Triušio landoje“ nėra nei sentimentalumo, nei patetikos, nei melagingo optimizmo. Kalbėdamas apie dramatiškus įvykius, Lindsay-Abaire‘as nevengia subtilaus humoro – tai charakteringiausias pjesės stiliaus bruožas. Komiški autoriaus pastebėjimai neprasprūdo pro jauno režisieriaus, vengiančio verksmingumo ir melodramatiškumo, akis. Gebėjimas dramatiškoje situacijoje įžvelgti ne tik neviltį atveria terapines meno kūrinio galimybes ir verčia prisiminti seną tiesą, kad tai, kas mūsų nesužlugdo, padaro mus stipresnius.

Artimiausiomis dienomis:

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

. .