Katė ant įkaitusio skardinio stogo

Vasario 6 d. spektaklis bus rodomas su vertimu į anglų kalbą / On 6 February, the performance will be subtitled in English

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras kviečia iš naujo atrasti kultinį amerikiečių dramaturgą Tennessee‘į Williamsą ir jo klasikinį tekstą „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“. Kūrinį Lietuvos teatros scenoje ėmėsi statyti vokiečių režisierius Christianas Weise, talentingas miesčioniškosios gyvensenos tyrinėtojas. Kaip ir daugelis T. Williamso kūrinių, taip ir šis, talpina paties autoriaus asmeninės patirties skaudulius – alkoholizmas, homoseksuali prigimtis, bandymas įsitvirtinti ir veikti visuomenėje.

Kūrinys nukelia į konservatyvią JAV pietinių valstijų aplinką ir sukoncentruoja dėmesį į uždarą erdvę – medvilnės plantaciją, kur jos savininko Tėtušio (viljamsiško Big Daddy lietuviškas vertimas) namuose švenčiamas jo gimtadienis. Tėtušis mirtinai serga, tik to dar nežino. Tarp jo palikuonių jau prasideda kova dėl palikimo. Sūnus Guperis su žmona Mėje ir išlepintais vaikais vaidina laimingą šeimą, „visuomenės ląstelę“, kuri neva teiktų pasitenkinimą tradicinės visuomenės akiai ir vien dėl to yra verti palikimo. Tuo tarpu kitas sūnus Brikas iš varžybų dėl Tėtušio aukso puodų jau pasitraukė. Jį bando perkalbėti žmona Megė, tačiau alkoholizmas ir slepiama meilė buvusiam komandos draugui Kapitonui, verčia Briką pasiduoti, teisinti savo vyrišką impotenciją. Tačiau Megė – atkaklioji „katė ant įkaitusio skardinio stogo“, o čia dar prisideda ir paties Tėtušio prielankumas puolusiam sūnui.  

1955 m. pasirodžiusi pjesės versija apdovanota prestižine Pulitzerio premija, kuria autorius buvo įvertintas jau antrą kartą. Vakarų teatro istorijoje T. Williamsas iškyla kaip talentingas žmogiškosios psichologijos meistras, subtilus šeimyninių santykių gvildentojas. Režisierius Ch. Weise pasirinko antrąja šios pjesės versiją, paties autoriaus sukurtą kiek vėliau – 1974 m. Kūrinį Ch. Weise stato kaip šiurpią istoriją, jos vystymui pasitelkdamas savitą režisūrinį braižą. Autentišką kūrinio aplinką padeda sukurti ir rankomis nutapyta Julios Oschatz scenografija, maišanti dvimatę ir trimatę perspektyvas ir savo kūriniu sukurdama vientisą, iš įprastos realybės formų ištrūkstantį pasaulį, kuris dar labiau išryškina dramatišką Williamso herojų padėtį dvasinio ir fizinio išgverimo akivaizdoje. Tą ryžtingai pabrėžia ir Josos Marxo apmąstyti kostiumai bei grimas. Fantasmagoriškumas sustiprinamas kompozitoriaus Jenso Dohles garso takeliu, konkrečiais veikėjų veiksmus iliustruojančiais garsais bei dalinai gyva muzika spektaklio metu. Ch. Weises kūryba būtų neįsivaizduojama ir be taiklaus humoro net ir tamsiausiais draminiais momentais.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos žiūrovams pateikiamas atnaujintas sovietmečiu leisto teksto vertimas, kuris ne tik priartina veikėjų kalbą prie autentiškos T. Williamso herojų kalbėsenos, bet ir jame nuskamba nauji sakiniai, mat naudojama vėlesnė pjesės versija, kuri Lietuvos teatro scenoje statoma pirmąjį kartą.

*

„Visose Baltijose šalyse jaučiuosi taip lyg žmonės kažką slėptų savo rūsiuose – sunkią istoriją. Įdomu ir juokinga, kiek daug amerikietiškos kultūros yra Lietuvoje. Noriu pabandyti šį jausmą perkelti ir ant scenos. Man patinka pjesėje kloti sluoksnius, kuriuos gali atpažinti būtent toje kultūroje gyvenantys žmonės. Tai, ką žmonės atpažįsta, juos paliečia stipriausiai.“

Christian Weise, režisierius

„[Mano pjesės –] tai riksmas, beveik klyksmas, poreikis visuotinės, giliai žmogiškos pastangos pažinti save ir kitus daug geriau – tiek, kad pripažintum, jog nė vienas žmogus nėra privilegijuotas žinoti, kas teisinga ir kas dora, labiau nei kitas, žinantis, kas yra veidmainystė ir kas yra blogis, ir taip toliau. Jeigu žmonės – rasės ir tautos – pradėtų nuo šios sau pripažintos tiesos, tada, tikiu, pasaulis atsitrauktų nuo šio išsigimimo, kurį aš nesąmoningai pasirinkau kaip esminę, alegorišką visų savo pjesių temą.“

Tennessee Williams, pjesės autorius

Papildoma informacija:

N-16: vartojama necenzūrinė leksika, naudojami dūmai.

Recenzijos:

Ramunė Balevičiūtė. Keli centimetrai iki lemiamo „spragt“ / 2024-10-09

Rasa Vasinauskaitė. Williamso negyvėliai VMT scenoje / 2024-10-18