Mistras

Mariaus Ivaškevičiaus „Mistras“, kaip ir „Madagaskaras“, siūlo netradiciškai pažvelgti į garsias istorines asmenybes, nešabloniškai pasvarstyti apie lietuvių tautos identitetą. „Mistro“ centre – Adomo Mickevičiaus biografija ir likimas, o kartu – „tikro“ herojaus, kurio galbūt nesąmoningai ilgimės šiandien, paieškos. Veiksmas vyksta Paryžiuje 1840-aisiais. Pjesėje iškyla „egzotiškosios“ Lietuvos vaizdas – šalies, kurioje „viskas dar painu, neišsikristalizavę: Rusija, jos viduje – Lenkija, Lenkijos viduje – Lietuva, o šios viduje – sprogimo laukiantys indai“; šalies, kurioje žmonės, keldami taurelę, linki vieni kitiems „prisikelti literatūroje“ ir kuriems „visos žemės vienodai svetimos“. Taip pat, kaip ir „Madagaskare“, veikėjai apsėsti utopiškų idėjų ir projektų, manijos kurti originalumu pritrenkiančias teorijas.

Mistras – tai Lietuvos dvarininkas Andžejus Towianskis, skelbęsis pranašu, viešpaties vietininku žemėje ir Paryžiuje įkūręs sektą „Dievo reikalas“. Jis savo mistinėmis idėjomis visiškai pavergia nebejauną ir gyvenimo prasmės bei kūrybos atnaujinimo šaltinių ieškantį Adomą Mickevičių ir galutinai sužlugdo didįjį poetą. Tačiau Rimo Tumino spektaklis, kupinas užburiančių vaizdų ir apglėbiantis tiršta teatrine atmosfera, aprėpia daugiau. „Spektaklis yra apie kelionę namo, kelionę į gimtinę. Tai amžina, besikartojanti tema. Namų, tėvynės, laisvės, grožio ilgesys. Kuo arčiau kelionės pabaiga, tuo ilgesys didesnis. Ir kuo aiškiau suvoki, kad daug kas bus pasikeitę, tuo brangiau, reikšmingiau visa tai atrodo – gimtosios žemės grumstas, kvapas, garsas“, – sako režisierius.

„2006 metų gruodžio 31-ąją buvo suvaidintas šimtasis „Madagaskaro“ spektaklis, susirinkome taurei vyno Mažojo teatro kavinėje, ir tuomet pasakiau, kad turiu pjesės apie Adomą Mickevičių sumanymą. Rimas Tuminas sureagavo labai entuziastingai, ir man nebeliko abejonių, kam šią pjesę rašysiu.

Rašydamas neįsivaizdavau aktorių, bet kai „susikūrė“ personažai – galvoje juos „matavau“ būtent ant „madagaskariečių“. Natūralu, po „Madagaskaro“ daug bendravome, kartu keliavome su spektakliu, tapome pakankamai artimi. Maždaug taip vaidmenys ir pasiskirstė, šiuo atveju mūsų su Rimu vizijos sutapo.

Man labai patinka, kaip Tuminas dirba su aktoriais, jo dėmesys detalėms, sceninis humoras. Tikrai džiaugiuosi, kad šiuose mudviejų gyvenimuose teko jau antrą kartą jį sutikti. O juk galėjome ir prasilenkti“, – anuomet pasakojo dramaturgas M. Ivaškevičius. 

„Visada ieškau medžiagos, leidžiančios rastis teatrui. Ne temos, ne idėjų, o platesne prasme. Medžiagos, kuri išlaisvintų, leistų rastis naujai teatro kalbai. Ir viena žinau: nereikia stengtis tų istorinių asmenybių atsargiai pajudinti ar nuvalyti istorijos dulkes. Mes juk ne archeologai ir ne muziejininkai. Reikia nebijoti grubiai nukratyti nuo tų žmonių užmaršties žemes. Spektaklis yra apie kelionę namo, kelionę į gimtinę. Tai amžina, besikartojanti tema. Namų, tėvynės, laisvės, grožio ilgesys. Kuo arčiau kelionės pabaiga, tuo ilgesys didesnis. Ir kuo aiškiau suvoki, kad daug kas bus pasikeitę, tuo brangiau, reikšmingiau visa tai atrodo – gimtosios žemės grumstas, kvapas, garsas“, – sako režisierius R. Tuminas.

Festivaliai, gastrolės, apdovanojimai: 

2010 m. – Baltijos šalių teatrų festivalis Panevėžyje – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas. Festivalio prizas Geriausiam režisieriui – R. Tuminui. 

2011 m. – XXVII Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas. Pagrindinis festivalio prizas. 

2011 m. – XVII tarptautinis teatro festivalis „Auksinė kaukė“ Maskvoje (Rusija) – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas.

2011 m. – XXI tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom“ Sankt Peterburge (Rusija) – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas; N. Gogolio „Revizorius“, rež. R. Tuminas. 

2014 m. – IX tarptautinis jaunimo teatro forumas „M. art. Kontakt“ Mogiliove (Baltarusija) – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas. Grand Prix. 

2014 m. – tarptautinis teatrų festivalis „Akademija“ Omske (Rusija) – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas. 

2022 m. – teatrų festivalis VIA CARPATIA Olštyne (Lenkija) – M. Ivaškevičiaus „Mistras“, rež. R. Tuminas. 

Recenzijos:

Agnė Patackaitė. Spektaklis „Mistras“ tarp šaržo ir dramos / 2011-01-25

Jurga Mandrijauskaitė. Realybė pranokstanti spektaklį arba M. Ivaškevičiaus ir R. Tumino „Mistras“ / 2010-10-04

Festivaliai, gastrolės, apdovanojimai: 

2010 m. – Baltijos šalių teatrų festivalis Panevėžyje – festivalio prizas R. Tuminui kaip geriausiam režisieriui. 

2011 m. – XXVII Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ Rokiškyje – pagrindinis festivalio prizas. 

2011 m. – XVII tarptautinis teatro festivalis „Auksinė kaukė“ Maskvoje (Rusija).

2011 m. – XXI tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom“ Sankt Peterburge (Rusija), taip pat – N. Gogolio „Revizorius“ (rež. R. Tuminas). 

2014 m. – IX tarptautinis jaunimo teatro forumas „M. art. Kontakt“ Mogiliove (Baltarusija) – Grand Prix. 

2014 m. – tarptautinis teatrų festivalis „Akademija“ Omske (Rusija).

2022 m. – teatrų festivalis VIA CARPATIA Olštyne (Lenkija).

*

Recenzijos:

Jurga Mandrijauskaitė. Realybė pranokstanti spektaklį arba M. Ivaškevičiaus ir R. Tumino „Mistras“ / 2010-10-04

Agnė Patackaitė. Spektaklis „Mistras“ tarp šaržo ir dramos / 2011-01-25