Intelektuali provokacija: 100-asis VMT spektaklis „Marti“ keliauja į didesnę sceną, jį pratęs herojų teismas

Teatro sezonui judant pabaigos link, Vilniaus žiūrovų laukia unikali patirtis, kurią dovanos Vilniaus mažojo teatro ir profesionalių teisininkų bendradarbiavimas. Vieno žymiausių lietuvių literatūros kūrinių, Žemaitės apsakymo „Marti“, motyvais sukurtas spektaklis gegužės 17-ąją bus rodomas jau 100-ąjį kartą. 100-ąjį kartą aktoriai lips į sceną, kad perteiktų dramaturgės Paulinos Pukytės ir režisierės Gabrielės Tuminaitės „Marčios“ interpretaciją. Proga – neeilinė, tad aktoriai vaidins ne spektaklio „gimtojo“ Vilniaus mažojo teatro (VMT), o Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) Didžiojoje scenoje. Be to, nusileidus uždangai veiksmas nesibaigs – iškart po spektaklio vyks teatralizuotas jo herojų teismas.

Šiam procesui vadovaus profesionalūs teisininkai, o žiūrovams teks ne tik stebėtojų, bet ir aktyvių vertintojų vaidmuo. Jie turės progą įsitikinti, kaip gali persipinti literatūra, teatras ir teisė bei kokią intriguojančią, įprastus įsitikinimus keičiančią patirtį gali suteikti tokia jungtis.

Idėja gimė minint rašytojos sukaktį

Spektaklis „Marti“, režisuotas G. Tuminaitės, VMT scenoje gyvuoja nuo 2018-ųjų rudens, tai vienas žiūrovų mėgstamiausių šio teatro kūrinių. Dramaturgė ir režisierė Žemaitės apysaką priartino prie mūsų laikų, tačiau kylantys klausimai apie herojų pasirinkimus ir atsakomybes niekur nedingo.

Pernai gruodį spektaklis „Marti“ pirmąsyk pratęstas literatūriniu teismu. Tokį tęsinį sumanė G. Tuminaitė, kai svarstė, kaip būtų galima aktualizuoti klasikinį, dar mokyklose skaitomą kūrinį. Juolab kad 2025-aisiais minėtos 180-osios Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metinės. Tai tapo proga ne tik pagerbti šią rašytoją, bet ir šviežiai pažvelgti į jos kūrybą.

Anot G.Tuminaitės, į priekį ją ginė ir teisybės troškimas. „Norėjosi tam tikro teisybės, kurios gyvenime retai būna, jausmo. Bet tam yra teatras, ir labai tikras, kartais tikresnis už gyvenimą, kur silpnasis tampa teisiuoju, o teisusis – apsišaukėliu, kur nusikaltėlius nubaudžia pats likimas. Taigi, Žemaitė verta būti aktualizuojama ir persvarstoma iš esmės. Tai teisybės, kurios dabar visi ilgimės, aktas“, – savo motyvus aiškino režisierė.

Teisininkė atsinešė literatūrinių teismų patirtį

Teismo teatro scenoje idėją režisierei padėjo išvystyti ir įgyvendinti teisininkė prof. dr. Snieguolė Matulienė. Su ja G. Tuminaitei teko konsultuotis dar spektaklį statant. Prof. dr. S. Matulienė atsinešė idealią tokiam sumanymui patirtį – su knygynų tinklu „Vaga” ji kadaise sukūrė literatūros teismų projektą. Šis gimė siekiant paskatinti jaunus žmones skaityti bei parodyti, jog literatūra nėra sustingusi praeityje, ji gali būti aktuali šiandien, o panorus net vertinama iš teisės perspektyvos. 

Teisininkei toks projektas tapo ryškiu įrodymu, jog literatūra gali būti ne tik skaitoma, bet ir išgyvenama, kad ji gali paskatinti aktyvų visuomenės dialogą. Anot jos, literatūrinių teismų dalyviams tai buvo proga patirti, kad klasikiniai kūriniai nėra uždari savo laikmetyje – jie kalba apie problemas, kurios išlieka aktualios ir šiandien.

Žiūrovų susidomėjimas įkvėpė tęsti

Pernai gruodį įvykęs pirmasis „Marčios“ veikėjų teismas sulaukė didelio publikos susidomėjimo. Teismo procesas scenoje, vykęs iškart po spektaklio, kai emocijos ir įspūdžiai dar „karšti“, tapo absoliučiai nauja patirtimi visiems – spektaklio kūrybinei komandai ir aktoriams, profesionaliems teisininkams ir, žinoma, žiūrovams. 

G. Tuminaitė pasakojo, jog vėliau ir ji pati, ir teisininkė prof. dr. S. Matulienė gavo daug užklausų, kada toks spektaklis su pratęsimu bus kartojamas, ne visi panorusieji jame dalyvauti pirmąsyk spėjo įsigyti bilietus. Toks susidomėjimas padrąsino praplėsti erdvę ir pakviesti daugiau žmonių. „Net įsivaizdavau, jog spektaklis ir teismo procesas vyktų kaip graikų laikais – amfiteatre. Todėl iš Vilniaus mažojo teatro žengėme į Nacionalinio dramos teatro aikštelę“, – dalijosi ji.

Unikalus būdas „atrakinti“ kūrinį

Pasak teisininkės prof. dr. S. Matulienės, pirmasis „Marčios“ teismas buvo lyg išėjimas į labai atvirą teritoriją – be jokios galimybės pasislėpti: „Tai nėra ta scena, kur gali saugiai suvaidinti ir išeiti – viskas vyksta čia ir dabar. Jei meluoji ar dirbtinai suvaidini, net ir akimirką, tai iškart matyti. Buvo labai daug adrenalino, bet kartu ir keistas aiškumas – tarsi viskas susikoncentruoja į vieną tašką, kuriame esi tik tu, „Marčios“ teismo dalyviai ir žiūrovas. Ir tas žiūrovas tampa ne stebėtoju, o teismo proceso dalyviu.“

Teisininkei antrino G. Tuminaitė, teigdama, jog ne diskusijos ir vienpusiškas kūrėjų monologas, o gyvi, įtraukiantys, ilgai išliekantys įspūdžiai yra vienas iš įdomiausių raktų analizuoti kūrinį. „Teismo procese žiūrovams atsiveria nauji visiems žinomos istorijos rakursai. Staiga Vingienė, ginama puikaus advokato, iš siaubūnės virsta primityvia, nelaiminga moteriške, o Driežai Temidės akivaizdoje staiga tampa kaltaisiais… Taip šis procesas mainosi ir tampa moraliniu iššūkiu bei intelektualia provokacija“, – sakė „Marčios“ režisierė.

Sieks nerti į kūrinį dar giliau

Prof. dr. S. Matulienės teigė, jog po to pirmojo karto liko jausmas, kad tai nebuvo tiesiog spektaklis, o greičiau susidūrimas su personažais, jų gyvenimu, kuris dar ilgai tęsiasi galvoje. „Tokios patirtys neišsikrauna nuleidus uždangą – jos lieka, kartais erzina, verčia galvoti, kartais netgi nepatogiai“, – dalijosi ji ir teigė, jog, laukiant antrojo „Marčios“ teismo LNDT Didžiojoje salėje, savijauta visai kitokia.

„Dingo tas pirmo karto šokas, bet atsirado didesnė atsakomybė, nes jau žinai, kiek daug gali žiūrovas, kuris reaguoja į tai, apie ką kalbama. Ir kartu atsirado noras ne kartoti, o eiti dar giliau, dar aštriau. Nes pavojingiausia šioje vietoje – priprasti. O „Marti“ kaip tik neleidžia patogiai įsitaisyti: kiekvieną kartą ji šiek tiek pasisuka kitu kampu, ir tu turi reaguoti iš naujo. Dabar laukimas yra ne ramus, o įtemptas gerąja prasme – su smalsumu, kiek šį kartą leisime sau rizikuoti ir kiek toli nueisime“, – teigė ji.

Teismas LNDT scenoje prasidės iškart po spektaklio, kai į sceną grįš pjesės veikėjai, tapsiantys kaltinamaisiais, kaltintojais ir liudytojais. O jų parodymus vertins profesionalūs teisininkai. Prof. dr. S. Matulienei talkins teisininkai doc. dr. Tomas Girdenis ir prof. dr. Marius Laurinaitis.

Spektaklio „Marti“ režisierė – Gabrielė Tuminaitė, dramaturgė – Paulina Pukytė, scenografas – Vytautas Narbutas, kompozitorius – Faustas Latėnas, kostiumų dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė.

Teisėja – dr. Snieguolė Matulienė, prokuroras – dr. Tomas Girdenis, advokatas – dr. Marius Laurinaitis

Vaidmenis kuria: Indrė Patkauskaitė, Eglė Gabrėnaitė, Eglė Mikulionytė, Arvydas Dapšys, Tomas Kliukas, Daumantas Ciunis, Tomas Stirna, Rasa Jakučionytė, Agnė Šataitė, Jūratė Brogaitė, Ilona Kvietkutė, Vilija Ramanauskaitė.