Vilniaus mažajam teatrui – 35-eri: Koršunovo ir M.Ivaškevičiaus sugrįžimas į teatro sceną bei skrydis neįprastomis oro linijomis

„Teatro negalima surasti, negalima jo pasisavinti, negalima prie jo prisirišti, jis yra neapčiuopiamas, jis yra paukščių taku skrendantis, ieškantis poilsio žemėje. Ir kai tik jį pasikvieti, randi, išvalai jam vietą žemėje, jis nusileidžia, gyvena ir čia pat miršta“, – teatro režisierius Rimas Tuminas.

Kovo 2 d. minėdamas savo 35-erių metų veiklos jubiliejų, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pakvies į kelis mėnesius truksiančią šventinių renginių programą – jos akcentais taps naujausias Oskaro Koršunovo spektaklis „Kanto laikas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę ir muzikinis-poetinis siausmas su „NoJo Airlines“ orkestru, suburtu išskirtinio talento ir meninio braižo lietuvių perkusininko, kompozitoriaus ir dirigento Daliaus Naujokaičio-Naujo (JAV).

„Vilniaus mažasis teatras visada buvo vieta, jungianti skirtingas menininkų ir žiūrovų kartas, gerbianti praeitį ir atvira naujoms meninėms formoms. Lietuvos teatrų kontekste ji išsiskiria ypatingu dėmesiu lietuvių dramaturgijai ir gyvu žvilgsniu į nacionalinės klasikos kūrinius. Šiandieninis teatras švelniai provokuoja permąstyti savo kintančią tapatybę ir švęsti jos gyvybingą dabartį“, – žiūrovus kviečia teatro meno skyriaus vadovė, režisierė Gabrielė Tuminaitė.

Koršunovas ir Ivaškevičius: užčiuopti laikmečio nervą 

Dramaturgas Marius Ivaškevičius. Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev

Pagrindiniu teatro gimtadienio renginių akcentu taps bendras režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus sugrįžimas į didžiąją Lietuvos teatro sceną. Naujas teatrines teritorijas nuosekliai tyrinėjančio dueto spektaklis „Kanto laikas“ šventės proga sugrįžta išbaigto kūrinio pavidalu – praėjusiais metais, pasauliui minint vokiečių klasikinės filosofijos pradininko Immanuelio Kanto 300-ąsias gimimo metines, Vilniaus mažajame teatre buvo pristatytas eskizas, jau sulaukęs didelio publikos ir kritikų dėmesio.

„Kanto laikas“ kvies pasinerti į laiką, persmelktą lemtingų pokyčių nuojautos. Pjesė nukelia į 1784 m. Karaliaučių. Į nugarą alsuoja Didžioji Prancūzijos revoliucija, bet filosofas, laikydamasis įprasto ritualo ilgai pietauti vyriškoje draugijoje, sėdasi už stalo. Kitaip nei sudėtingas ir painus I. Kanto mąstymas, palikęs vieną reikšmingiausių darbų žmonijos minties istorijoje, spektaklis kantiškąjį pasaulį atveria nevengdamas absurdo, žaismės ir humoro elementų, tuo pat metu vesdamas (ne)tiesioginę paralelę su šiais laikais.

Režisierius Oskaras Koršunovas. Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev

M. Ivaškevičiaus pjesės žymi naują požiūrį į istorinių asmenybių interpretavimą lietuvių dramaturgijoje. „Kanto laikas“ – trečioji jo pjesė šiame teatre, siekianti ne atkurti faktinę tikrovę, bet atverti žmogiškąją dimensiją ir provokuoti diskusijas apie nacionalinio charakterio slinktį skirtingais istoriniais laikotarpiais. 2004 m. pasirodė kultūriniu reiškiniu tapęs, Vilniaus mažojo teatro įkūrėjo ir ilgamečio meno vadovo Rimo Tumino režisuotas „Madagaskaras“, demitologizavęs alternatyvią Lietuvos istorijos viziją. 2010 m. legendinis režisierius pristatė pagal M. Ivaškevičiaus pjesę sukurtą spektaklį „Mistras“, netradiciškai pažvelgdamas į poeto Adomo Mickevičiaus biografiją ir kritiškai iškeldamas tautinių herojų ilgesio klausimą.

Spektaklio kūrybinėje komandoje – nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo sulaukę menininkai, ne vienus metus bendradarbiaujantys su O. Koršunovu – scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, kompozitorius Antanas Jasenka, choreografė Vesta Grabštaitė, videomenininkas Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas. Vaidmenis kuria žiūrovams puikiai pažįstami aktoriai Kirilas Glušajevas, Indrė Patkauskaitė, Ramūnas Cicėnas, Mantas Vaitiekūnas, Daumantas Ciunis, Leonardas Pobedonoscevas, Jokūbas Bareikis, Greta Bendžė, Gintarė Latvėnaitė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Ilona Kvietkutė.

Gimtadienio šventė muzikiniame-poetiniame siausme

Teatro gimtadienio vakarėlį atstos muzikinis ir poetinis siausmas su „NoJo Airlines“ orkestru – teatro salė taps pakilimo taku daugiau kaip pusės šimto šventinio kvaitulio užvaldytų pilotų ir keleivių įgulai, suburtai D. Naujokaičio-Naujo. „NoJo Airlines“ orkestras, kaskart koncertuojantis skirtinga dalyvių sudėtimi, kiekvienu pasirodymu sukuria muzikinį ir sceninį nuotykį, kertantį skirtingas šalis ir žemynus.

Dalius Naujokaitis. Nuotr. aut. Marija Frolova

Šįkart prie šventinio skrydžio prisijungs neordinarus menininkas Giuseppe Zevola iš Neapolio (Italija), meninėmis instaliacijomis kuriantis vizionieriškas idėjų ir objektų visatas. G. Zevola lietuvos publikai pažįstamas ne tik iš skrydžių su „NoJo Airlines“ – 2013 m. Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje buvo surengta jo paroda „Duona ir piešiniai“. Ekspozicijos vieta tąkart pasirinkta neatsitiktinai – G. Zevola pažintis su Lietuva ir kūrybinis bendradarbiavimas su D. Naujokaičiu užsimezgė J. Meko draugų ir bendraminčių aplinkoje Niujorke.

Vilniaus mažojo teatro draugystė su D. Naujokaičiu prasidėjo vienu didžiausių ir originaliausių pastarojo meto teatro projektų – bendru režisierės G. Tuminaitės ir „NoJo Airlines Orchestra“ performansu „Infinity“ (2022). Spektaklyje-koncerte gėrio ir blogio kovos tema, lydima įprastus žanrų ir atlikimo būdus peržengiančio muzikinio pasirodymo, atvėrė ne primityviai suaktualintą, bet gilesnę ir platesnę šių pamatinių temų prasminę plotmę. „NoJo Airlines“ orkestro improvizacija tapo kuriančia ir tvarką atstatančia jėga, kuri nauju skambesiu sugrįš šventiniame koncerte.

Kovo 2 d. įvyks Oskaro Koršunovo spektaklio „Kanto laikas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę uždaras rodymas-dovana teatro bendruomenei. Balandžio 25–26 d. įvyks spektaklio premjera Valstybinio Vilniaus mažojo teatro žiūrovams. Kovo 8 d. įvyks Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 35-ajam gimtadieniui skirtas „NoJo Airlines Orchestra“ koncertas. Renginį dalinai remia Arūnas Martinkevičius.