Vilniaus mažojo teatro scenoje – vieno ryškiausių jaunosios kartos režisierių J. Vinciūno spektaklio „Trukdis“ premjera

Dar vienam teatro sezonui judant pabaigos link, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras žiūrovams paruošė ypatingą staigmeną. Įpusėjus kovui, pirmąjį savo darbą šio teatro scenoje pristatys jaunas, talentingas, apdovanojimų jau spėjęs pelnyti režisierius Justinas Vinciūnas. Jo spektaklis „Trukdis“ sukurtas danų literatūros klasikės Tove Ditlevsen romano motyvais, o pagrindinę spektaklio heroję režisierius pakvietė įkūnyti daug įvairių vaidmenų teatre ir kine sukūrusią aktorę Dovilę Šilkaitytę.

Vos prieš kelerius metus Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) baigusį, dar nė 30-ies neturintį J. Vinciūną spėjo įsidėmėti ne tik teatralai, bet ir aktyvesni Lietuvos teatrų lankytojai. Šis kūrėjas jau vadinamas vienu ryškiausių savo kartos balsų Lietuvos teatre, jis – vienas iš tų, kurie nebijo imtis sudėtingų temų, atversti tamsesnius istorijos puslapius.

Režisierius – „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas

Kaip svarbius savo kūrybinio darbo principus J. Vinciūnas įvardija sprendimų kvestionavimą, permąstymą ir dvejojimą. „Manau, esu šios srities specialistas“, – sako jis. Šie principai, ko gero, režisieriui ir padeda su išskirtiniu jautrumu naujai atskleisti universalias temas, kalbėti apie istoriją atveriant gyvą nervą, kviečiant žiūrovus diskutuoti ir iš naujo pažvelgti į tai, kas, rodos, jau aptarta, užverta ar pamiršta.

Praėjusiais metais J. Vinciūnas sulaukė itin daug dėmesio, kai už spektaklį „Atidaryk duris“, sukurtą Nacionaliniame Kauno dramos teatre, buvo įvertintas „Auksiniu scenos kryžiumi“ kaip geriausias pradedantysis menininkas. Kūrybinėje J. Vinciūno biografijoje – du spektakliai pagal Nobelio literatūros premijos laureatų kūrybą, spektaklis pagal afrikietišką dramaturgiją ir darbas pagal publicistinę kroniką.

Pradžia – laimėjimas pristačius eskizą

Į Mažąjį teatrą 2025-aisiais J. Vinciūną atvedė originali kūrėjus skatinanti iniciatyva. Jis tapo modernios dramaturgijos ir naujų sceninių formų paieškų platformos „DramaTest Residency“ nugalėtoju, šią platformą Mažasis teatras vysto jau ne pirmus metus.

Pasirinkęs kurti spektaklį pagal žymios danų rašytojos, dabar jau įvardijamos šios šalies literatūros klasike, T. Ditlevsen romaną „Veidai“, J. Vinciūnas tapo laureatu pristatęs jo eskizą. Tad kovo 19–20 dienomis žiūrovai turės galimybę išvysti dviejų dalių spektaklį, kuris ir tapo beveik metus trukusio intensyvaus režisieriaus ir jo komandos darbo rezultatu.

Romano temos skleidžiasi per naujas situacijas

Danų rašytojos T. Ditlevsen pavardė ir kūryba Lietuvoje žinoma jau kelerius metus – išleista jos „Kopenhagos trilogija“ bei romanas „Veidai“. Lietuviškai šiuos kūrinius prakalbino vertėja Aurelija Bivainytė. Būtent romanas „Veidai“, danų kalba pasirodęs 1968-aisiais, ir tapo spektaklio „Trukdis“ ištakomis bei įkvėpimu. Tiesa, skaičiusieji romaną atpažins nebent jo motyvus. Pasak J. Vinciūno, nors spektaklyje ir naudojami romano dialogai, jų fragmentai, monologai ir kiti smulkūs tekstiniai intarpai, esminis jo kūrybinis sprendimas buvo neiti romano siužeto rekonstravimo keliu.

„Tai nereiškia, kad buvo pamirštos romane keliamos temos ar konfliktai. Priešingai – Ditlevsen romano temas spektaklyje siekiama atskleisti per kūrybinio proceso metu sukurtas naujas situacijas, iš kurių ir konstruojamas spektaklis. Svarbu paminėti, kad santykis su romanu tuo nesibaigia. Tikriausiai todėl, kad šis kūrinys paremtas autobiografija, neįmanoma romano visiškai atskirti nuo pačios autorės, todėl, kuriant spektaklį, buvo domimasi ir „Kopenhagos trilogija“, autorės interviu, biografiniais faktais bei kritikų įžvalgomis“, – apie tai, koks yra romano ir spektaklio „Trukdis“ santykis, pasakojo režisierius.

Pagrindinę heroję įkūnys patyrusi aktorė

Gilinantis į romano „Veidai“ autorės biografiją, skaitant interviu, esminiai, pasak J. Vinciūno, jam pasirodė du dalykai: tai, kad pati Ditlevsen buvo itin jautrios prigimties, bei jos kūrybos kone brutalus atvirumas ir asmeniškumas.

Pagrindinė spektaklio „Trukdis“ veikėja – nuo supančios realybės pervargusi kūrėja Lisė Mundus. Aplinkai vis labiau slegiant, pasauliui eižėjant, ji imasi ieškoti įtrūkio – tokios erdvės, kur būti ramu ir „savipakankama“, kur neslegia kitų ir savęs pačios vertinimo svoris. Tokios įtrūkio paieškos, žinoma, turi savo kainą.

Sudėtingos romano temos, autorės prigimtinis jautrumas, o ir paties režisieriaus siekis visa tai atskleisti per naujas situacijas paskatino pagrindiniam vaidmeniui pakviesti įspūdingą aktorinio darbo patirtį sukaupusią Dovilę Šilkaitytę. Talentingos ir darbščios aktorės kūrybinėje biografijoje – kelios dešimtys vaidmenų teatre ir kine. Už antraplanius vaidmenis ji buvo du kartus nominuota „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui.

Teatro scenoje D. Šilkaitytei teko dirbti su žymiais Lietuvos režisieriais, vienas ryškiausių – Gintaras Varnas. Įdomus sutapimas, kad būtent jis buvo ir J. Vinciūno kurso vadovas šiam studijuojant (LMTA).

Paklaustas, kodėl kurti Lisę Mundus „Trukdyje“ pakvietė būtent D. Šilkaitytę, J. Vinciūnas papasakojo apie iškart užsimezgusį ryšį: „Tikriausiai kiekvienas esame patyrę, kad yra dalykų, kurių išreikšti žodžiais neįmanoma. Galėčiau išvardyti daugybę gražių šios aktorės savybių, žinoma, kaip ir visų, su kuriais dirbu. Jau per pirmą susitikimą supratau, kad Dovilė geba ne tik pajusti ir suprasti, ko pats nesugebu aiškiai nusakyti, bet ir pasiūlyti daugiau, nei galiu numatyti ar tikėtis.“

Vaidmuo spektaklyje „Trukdis“ bus pirmasis šios aktorės darbas Vilniaus mažojo teatro scenoje. Be jos, spektaklyje taip pat vaidina Edmundas Mikulskis, Indrė Patkauskaitė, Daumantas Ciunis, Jūratė Brogaitė, Andrius Merkevičius bei Mindaugas Činčys.

Jautrumas – vertybė, kurią reikia saugoti

Nors romanas „Veidai“ sodrus ir kitų temų, kaip pasakojo J. Vinciūnas, spektaklis „Trukdis“ jam pirmiausia yra apie pernelyg jautraus žmogaus likimą, jo svetimkūniškumą ir, galiausiai, apie jo maištą ieškant savo vidinio pasaulio atspindžių realybėje. „Tikiuosi, kad žiūrovas po spektaklio prisimins, kad jautrumas yra be galo trapus dalykas, lengvai pametamas ir sunkiai randamas, jį reikia saugoti ir radus – nepamesti“, – teigė J. Vinciūnas, jautrumą traktuojantis kaip vertybę bei, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, stiprybę.

Tad nestebina ir jo replika, jog spektaklio kūrybinis procesas nebuvo lengvas, „o ir neturėjo toks būti“. „Sunkiai pasitikiu procesais, kurie eina sklandžiai. Galbūt ta varginanti neaiškumo įtampa yra vienas iš gyvybės ženklų, kad einama dar nepramintu keliu, – teigė jis. – Didžiausias iššūkis buvo dramaturginis. Kadangi nesirinkome romaną tiesiog rekonstruoti, teko patiems kurti situacijas, mąstyti apie tekstus ir dialogus – tai nebuvo lengva.“

Dviejų dalių spektaklio „Trukdis“ (N–16) premjera Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre – 2026 m. kovo 19–20 d.

Režisierius – Justinas Vinciūnas, dramaturgė – Gabrielė Česevičiūtė, scenografas – Erminas Mikšys, kostiumų dailininkas – Leo Domas Sanz Čekuolis, kompozitorius – Natas Kunas, šviesų dailininkas – Julius Kuršys.