VMT įvyko aktorinio meistriškumo kūrybinės dirbtuvės pagal italų dramaturgijos milžino C. Goldonio kūrybą

Gruodžio 3-14 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko aktorinio meistriškumo kūrybinės dirbtuvės pagal žymaus dramaturgijos klasiko kūrybą. Šios dirbtuvės – svarbaus ilgesnio projekto pradžia. Vilniaus mažasis teatras pradeda dirbti su turiniu ir forma savo laiką pranokusio italų dramaturgo Carlo Osvaldo Goldonio žymiausiu darbu „Vasarotojų trilogija“.

Vienu reikšmingiausiu Europos dramaturgu laikomas autorius tampa reikšmingu lūžiu teatro istorijoje. Atsidūręs italų teatrinėje tradicijoje, atsisako kurti commedia dell’arte kūrinius, nuima aktoriams kaukes ir į sceną perkelia „gyvus“ personažus, įkvėptus savojo laiko, jo lūkesčių bei, svarbiausia, nuosmukio, kurį meistriškai ir fiksuoja. Kartais juokaujama, kad autoriui pavyko išpranašauti po trisdešimties metų įvykusią Didžiąją Prancūzijos revoliuciją, esmingai pakeitusią Europos visuomeninį veidą.

„Šio projekto priežastis aiški, konkreti ir logiška – dramaturgas C. Goldonis yra vienas iš Europos teatro vystymosi eigą keitusių dramaturgų. Jo kūryba, kuri Lietuvoje statyta negausiai, savo kokybe, gyliu ir kūrybine išmone esti tame pačiame lygyje su didžiaisiais pasaulio dramaturgais. Ir tik retas režisierius žino kaip tą išmonę atskleisti scenoje. Kitaip tariant, darbas su tokiais kūriniais yra profesinis džiaugsmas ir ambicija, tai autorius, vertas būti ir išverstas, pristatytas, ir parodytas, interpretuotas lietuvių publikai. Daugelis Lietuvoje esame girdėję Dantę ir jo „Dieviškosios komedijos“ dalis, bet tik labai retas žino C. Goldonį“, – kalbėjo Vilniaus mažojo teatro vadovas Simonas Keblas.

„Vasarotojų trilogija“ – monumentalus kūrinys, kurį sudaro trys dalys, besiskiriančios savo dramine struktūra: „Vasarotojų karštinė“, „Vasarotojų nuotykiai“ ir „Po vasarojimo grįžus“. Tekstai ne tik pasižymi matematiškai tiksliai nugludinta dramaturgija ir sintakse, bet visų pirma poetine branda ir pasiektu kone kinematografiniu realizmu.

„C. Goldonis Lietuvos teatro scenoje yra statytas, tačiau išsamiai tyrinėtas dar nebuvo. Jo kūrybos specifiškumas be atidesnio žvilgsnio gali taip ir likti nepastebėtas ar nesuprastas, todėl šis projektas ne tik suteikia progą pirmą kartą „Vasarotojų trilogiją” pristatyti lietuviškai, bet ir pateikti Goldonį jį tinkamai artikuliuojant ir parodant kūrėjo kompleksiškumą. Susidomėjimas šiuo autoriumi buvo paskatintas ir jo tekstų aktualumu šiandien, gebėjimu kurti universalias, lengvai atpažįstamas situacijas, taip pat puikiu humoro jausmu, būdingu turtingai italų kultūrinei tradicijai. Talentinga kūrinio forma atveria ir itin plačias galimybes skleistis aktoriaus ir režisieriaus talentui, jų meniniam dialogui“, – pažymi Vilniaus mažojo teatro literatūrinės dalies vedėjas Vincentas Klipčius.

Aktorinio meistriškumo dirbtuves vedė italų teatro aktorius ir režisierius Luciano Roman, atvykęs iš Goldonio krašto – Veneto regiono Šiaurės Italijoje. Per 35 metus scenoje spektakliuose pagal C. Goldonio kūrinius L. Roman pagrindinį vaidmenį suvaidino daugiau nei 20 kartų, kai kurie pastatymai apkeliavo visą pasaulį. Kurdamas Goldonio pjesių personažus, L. Roman dirbo su tokiais legendiniais italų režisieriais kaip Massimo Castri („Vasarotojų trilogija“ ir „Įsimylėjėliai”) bei Giorgio Strehler („Kjodžos kivirčai“). Suvaidino pagrindinį Filiberto vaidmenį Rimo Tumino spektaklyje „Žaismingas nuotykis“, pastatytame 2023 metais Italijoje.

„Kai pirmą kartą susitinki su nauja grupe žmonių, apima smalsumas, nuostaba, noras suprasti, kas yra priešais tave, bet taip pat ir neryžtingumas, drovumas, baimė per daug pasirodyti. Dirbant su C. Goldoniu reikia laisvų, emocijoms atvirų aktorių, gebančių atgaivinti kiekvieną sakomą frazę ir kiekvieną pauzę. Reikia aktorių autentiškumo, tokių, kurie pripažįsta, kad jų išraiškingumui ir teatrinei žaismei, kurios ir reikalauja pats Goldonis, ribų nėra. Tą supratus (o kūnas tai supranta anksčiau už galvą), galima drauge keliauti dideliu greičiu, lyg važiuotum greitkeliu, netikėčiausių tikslų link, kur aktorių ir režisieriaus dialogas taptų sielų dialogu, kai tiksliai žinai, kokiu keliu judi ir kur turi patekti, kad galėtum mėgautis pats ir pralinksminti žiūrovus. Ir taip nutiko dirbtuvėse tiek su aktoriais, tiek su studentais. Mums pavyko suprasti, kur slypi Goldonio filosofijos šerdis“, – savo įspūdžiais apie įvykusias dirbtuves dalinosi italų teatro aktorius ir režisierius Luciano Roman.

Paklaustas kokius skirtumus įžvelgia tarp italų ir lietuvių aktorių, Luciano Roman atsako: „Lietuvos aktoriai yra „gryni“ (taip sakoma apie itališkus vynus, kai visos vynuogės yra tos pačios rūšies, ir šie nėra sumaišyti su kitais vynais). Čia išvydau aktorių ir studentų, kurie yra itin gerai paruošti, smalsūs, geba pagauti kad ir menkiausią nuorodą, grąžindami ją įkrautą savąja fizine ir išraiškos jėga, būdinga kiekvieno jų sceniniam buvimui. Jie įpratę improvizuoti (kuriant personažą improvizacija būtina), o Italijoje šis gebėjimas nėra toks dažnas. Italijoje apskritai jauniems aktoriams nėra galimybės ilgalaikei patirčiai teatre. Juos blaško vaidyba televizijoje, kuri labai prasta, blaško noras būti sėkmingu, nors tai toli gražu ne visiems pavyksta. Tad ir sakau, kad iš lietuvių aktorių justi jų „grynumas“, jaučiasi, jog rengiami aktoriai, galintys palaikyti aukštą meninę kokybę, gebantys mąstyti“.

Kalbėdamas apie darbą Vilniaus mažajame teatre Luciano Roman apibendrina: „Visada būna didelė laimė dirbti šalyje, kurioje nekalbi savo kalba, kur ir kultūra kitokia, ir istorija labai skirtinga. Tada gali atrasti ir panašumų, ir skirtumų. Kitaip tariant, kitoje kultūroje malonu atpažinti save ir suvokti, kad iš esmės priklausai tai pačiai didingai Europai, nepaisant kiekvienos joje gyvuojančios tautos savitumų. Bet tai supratau dar prieš dvejus metus, kai intensyviai dirbome su Gabriele Tuminaite, o paskui ir su šviesaus atminimo Rimu Tuminu, statydami C. Goldonio pjesę „Žaismingas nuotykis“ Venecijos Malibrano teatre. Tąkart su abiem lietuvių menininkais iš karo užsimezgė brandus ir gilus dialogas, kuriame kalba nebetapo problema, bet filtru, nes sinchroninis vertimas – ne trukdis, o būtina diafragminė proto kvėpavimo pauzė, galimybė apmąstyti, įsisavinti ir paversti mintį balsu ir kūno reakcija, reikalinga tai konkrečiai akimirkai.“

Dirbtuvių metu dalyviai turėjo galimybę išgirsti ir Vilniaus universiteto dėstytojo doc. Dainiaus Būrės paskaitą apie C. Goldonio gyvenimą ir svarbiausius kūrybos aspektus.

Dirbtuvės vyko bendradarbiaujant su Italų kultūros institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Italų kultūros instituto iniciatyva doc. D. Būrė yra parengęs ir išsamų „Vasarotojų trilogijos“ vertimą su paaiškinimais bei kultūrinio konteksto pristatymu. Planuojama, kad ateityje ši draminė trilogija bus išleista ir prieinama plačiam skaitytojų ratui.