VMT scenoje debiutuoja išskirtinis renginys: spektaklį „Marti“ pratęs personažų teismas, svarbus vaidmuo – ir žiūrovams

Gruodžio 21-ąją, šį sekmadienį, Vilniaus mažajame teatre (VMT) spektaklį „Marti“ išvysiančios publikos laukia netikėta šio scenos kūrinio tąsa. Vos pasibaigus pagal žymiausią lietuvių literatūros klasikės Žemaitės kūrinį pastatytam spektakliui, į sceną žengs teisininkai, o pjesės veikėjai taps kaltinamaisiais ir kaltintojais. Teatro scena virs teismo sale – prie aktorių prisijungs profesionalūs teisėjai, advokatai ir prokurorai. Žiūrovams taip pat bus patikėtas svarbus vaidmuo. Šios teismo idėjos autorė įsitikinusi, jog toks spektaklio tęsinys suteiks publikai galimybę būti ne pasyviais stebėtojais, bet ir aktyviais dalyviais, galbūt net persvarstyti savo laikyseną tam tikrų poelgių, veikėjų ir vertybių atžvilgiu.

Spektaklį pagal Žemaitės kūrinį „Marti“ prieš septynetą metų VMT pastatė režisierė, šio teatro Meno skyriaus vadovė Gabrielė Tuminaitė. Ji dirbo kartu su rašytoja, dramaturge Paulina Pukyte, kuri žymųjį apsakymą pavertė pjese, pritaikyta šiuolaikinio teatro scenai.

P. Pukytė: „Ši baisi archajiška istorija vis dar yra ir apie mus“

2025-ieji, kai minimos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės, žinomos Žemaitės slapyvardžiu, 180-osios gimimo metinės, tampa puikia proga ne tik prisiminti žymiausią jos apsakymą, bet ir naujai įsiklausyti į jos papasakotą istoriją, įvertinti veikėjų poelgius šių laikų kontekste.

Pasak P. Pukytės, nors ir parašytas kitu laikmečiu, galiojant kitoms socialinėms normoms, „Marti“ yra įžvalgus, aštrus, jautrus pasakojimas apie nepavydėtiną moters padėtį patriarchalinėje visuomenėje, kurioje, anot jos, ir dabar tebegyvename. „Reikalai po truputį keičiasi, visuomenė, socialiniai santykiai tobulėja, bet ši baisi archajiška istorija vis dar yra ir apie mus, apie tai, kokie baisūs dalykai gali vykti ir vyksta privačioje erdvėje, apie tai, kaip „pagrindinė visuomenės ląstelė“, tai yra šeima, kurioje žmogus turėtų jaustis saugiausiai, gali jį nužudyti“, – sako pjesės „Marti“ autorė.

Jos įsitikinimu, šiandien svarbūs ir dar du šio apsakymo aspektai. Visų pirma, jame parodoma, kaip agresyvi, buka, inertiška masė suėda individą, kuris nori ir drįsta būti kitoks. „Taip pat teigiama, kad kai kurios mūsų liaudies tradicijos ir vadinamoji išmintis nebėra vertingos ir saugotinos, netgi yra tapusios žalingos tiek individui, tiek bendruomenei – būtent šią mintį akcentavome spektaklyje mano parašytu dramaturginiu intarpu į Žemaitės tekstą“, – paaiškina pašnekovė.

Teisininkų mokymosi praktika žengė į sceną

„Marčios“ režisierė G. Tuminaitė pasakoja, jog šis spektaklis, nors gyvuoja jau kelerius metus, iki šiol yra gausiai lankomas ir kelia diskusijas. Tai viena iš priežasčių, paskatinusių ieškoti naujų būdų apmąstyti ir įvertinti šį kūrinį. Taip G. Tuminaitei kilo mintis įvesti į sceną literatūrinio teismo formatą – savotišką pjesės pratęsimą. Jį įgyvendinti ėmėsi teisininkė prof. dr. Snieguolė Matulienė, su kuria režisierė konsultavosi dar statydama šį spektaklį.

„Tokie literatūriniai teismai yra labai įdomi, realiai egzistuojanti praktika, į kurią mokydamiesi neria teisės studentai. Taigi, galima sakyti, kad literatūroje ir dramaturgijoje egzistuojantys siužetai nuo senų laikų kaip archetipai veikia ir šiandieną, – sako G. Tuminaitė. – Vertindami Žemaitės ar Šekspyro laikus, neretai mąstome, jog esame pažengę toli į priekį, tačiau verta apsvarstyti, ar išties tas žingsnis į priekį buvo padarytas. Mano manymu, kultūra – literatūra, teatras, kitos meno formos – tiesiogiai dalyvauja žmonių sąmonėje, gyvenime, atspindi, kaip mes gyvename ir kokį palikimą patys perduodame, paliekame.“

Tęstinis projektas: nuo literatūros aptarimų iki teatro scenos

Literatūrinis „Marčios“ teismas teatro scenos nebūtų išvydęs, jei ne teisininkė, prof. dr. S. Matulienė – būtent ji kadaise sukūrė šį projektą su knygynų tinklu „Vaga“. Tuo metu tokio projekto poreikis gimė iš siekio paskatinti jaunus žmones skaityti, parodyti, kad literatūra nėra sustingusi praeityje, kad gali būti aktuali šiandien ir netgi vertinama iš teisės perspektyvos. „Taip gimė išskirtinis renginių ciklas, kuriame žinomų literatūros kūrinių personažai buvo „teisiami“ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą“, – pradžią prisimena teisininkė. Vėliau šios idėjos tąsa tapo TV laida „Kultūros teismas“. 

„Literatūra, teisė ir teatras susijungė į vieną gyvą, mąstyti provokuojantį kultūrinį reiškinį. Be to, literatūrinio teismo idėja neapsiribojo vien renginiais ar televizijos formatu. Ši patirtis davė kur kas daugiau nei sėkmingus kultūrinius mainus. Ji tapo įrodymu, kad literatūra gali būti ne tik skaitoma, bet ir išgyvenama, kad ji gali veikti kaip aktyvus visuomenės dialogo dalyvis. Visi projektai parodė, jog klasikiniai kūriniai nėra uždari savo laikmečiuose – jie kalba apie problemas, kurios išlieka aktualios ir šiandien, tereikia pakeisti žiūros kampą“, – teigia prof. dr. S. Matulienė.

Svarbus vaidmuo teks ir žiūrovams

Užmezgusios ryšį statant spektaklį „Marti“, režisierė ir teisininkė po kelerių metų nutarė pagaliau realizuoti nuo pat pradžių kirbėjusią idėją VMT scenoje pratęsti šį kūrinį teismu, kurį galima vadinti išskirtiniu reiškiniu net ir pasauliniame kontekste. „Mums su režisiere tapo svarbu ne griauti tradicines teatro formas, o jas praplėsti – leisti klasikiniam tekstui susidurti su gyva, neprognozuojama teismo proceso logika. Taip „Marti“ iš literatūrinio pasakojimo ketina virsti atvira diskusija, kurioje svarbiausias vaidmuo teks ne vien aktoriams ar režisieriui, bet ir žiūrovui“, – atskleidžia teisininkė.

Paklausta, kodėl literatūriniam teismui pasirinkta būtent „Marti“, pašnekovė teigia, jog tai itin patogus kūrinys tokio pobūdžio analizei – beveik kiekvieną jo personažą galima vertinti baudžiamosios atsakomybės aspektu. „Viskas priklauso nuo pasirinkto požiūrio taško ir nuo to, kokią socialinę problemą norima iškelti į pirmą planą: smurtą artimoje aplinkoje, psichologinį spaudimą, socialinę nelygybę, piktnaudžiavimą valdžia ar tylų bendruomenės pritarimą neteisybei“, – teigia projekto idėjos autorė.

Teismas VMT scenoje prasidės iškart po spektaklio, į sceną grįš pjesės veikėjai, tapsiantys kaltinamaisiais, kaltintojais ir liudytojais. O jų parodymus vertins profesionalūs teisininkai. Prof. dr. S. Matulienei talkins teisininkas, anot projekto iniciatorės, baudžiamosios teisės „guru“ doc. dr. Tomas Girdenis ir taip pat teisininkas, išskirtinis oratorius prof. dr. Marius Laurinaitis.

„Taip improvizuotame „Marčios“ teisme atsiras balansas tarp griežtos teisinės logikos ir provokuojančios, mąstyti verčiančios gynybos. Manau, tai leis spektakliui tapti ne tik istorijos pasakojimu, bet ir klausimu, užduodamu kiekvienam salėje sėdinčiam žmogui: kaip mes šiandien vertiname tai, kas kadaise buvo laikoma norma? Ir ar būtume pasirengę prisiimti atsakomybę už savo sprendimą?“ – intriguoja prof. dr. S. Matulienė.

Gruodžio 21-ąją VMT scenoje rodomas spektaklis „Marti“ bus pirmąsyk pratęsiamas literatūriniu teismu. Šio išskirtinio projekto kūrybinė grupė neabejoja, jog toks spektaklio suaktualinimas ir švelni žiūrovų provokacija sulauks dėmesio, tad neatmeta, jog toks procesas šį scenai pritaikytą klasikinį Žemaitės kūrinį galėtų papildyti ir ateityje.