DAKTARAS FAUSTAS

Jei nebūčiau tapęs kompozitoriumi, tikriausiai būčiau gydytojas ar dvasininkas. Todėl kad viena siekiamybių – per muziką, per garsus padėti žmogui, nuraminti jį.  Jeigu jis liūdi, galbūt praskaidrinti jo dvasinę nykumą. Arba atvirkščiai – dvasinę  tuštumą užpildyti liūdesiu ir ašaromis; tai irgi yra gydomieji dalykai, jie padeda žmogui atsigauti. Norisi, kad muzika būtų sielos gydytoja, kad stiprintų žmogaus dvasią. 

Faustas Latėnas 

Programa:

Kūdikėlio Wolfgang op. 0,01 fortepijonui – 3 min.

Atlieka Indrė Baikštytė (fortepijonas)

Sonata violončelei ir fortepijonui – 14 min.

I – Moderato, fluente

II – Vivo

III - Andante

Atlieka Povilas Jacunskas (violončelė) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas).

Fortepijoninis trio „Žvilgsnis pro aštunto aukšto langą“ – 10 min.

II - Balkonas

III - Dangus

Atlieka fortepijoninis trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė).

Samba Lacrimarum (Ašarų samba) smuikui ir fortepijonui – 8 min.

Atlieka Ingrida Rupaitė (smuikas) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas).

Styginių kvartetas „in extremis“ – 10 min.

Atlieka styginių kvartetas „Helio“: Saulė Buikaitė (smuikas), Monika Dargytė (smuikas), Rūta Buišaitė (altas), Vaiva Sodaitytė (violončelė).

Faustas Latėnas yra  pagrindinė figūra šiuolaikinės teatro muzikos pasaulyje – jo  pirmtakai Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, kurie suformavo savarankišką teatro  kompozitoriaus statusą, ilgainiui nuo teatro atitrūko, jiems prioritetiniais tapo kiti  žanrai. Faustas liko ištikimas teatrui. Paradoksas: kurdamas poetišką, lyrišką, o kartais  net melancholišką teatro muziką, jis išaukštino šį žanrą, suteikė muzikai išskirtinę vietą  spektaklio struktūroje, tačiau ir nukėlė ją nuo elitizmo bokšto. Kompozitoriui svarbu,  kad muzika būtų išgirsta kuo plačiau. Muzika teatre, kaip savarankiškas žanras,  įsigalėjo lygiagrečiai su Latėno kūryba. 

Teatrologė Daiva Šabasevičienė 

Muzika kaip jausmų teatras. Kalbant apie kompozitoriaus Fausto Latėno kūrybą, ši  frazė yra labai svarbi: teatras tarsi įmedžiagina, įformina jo muziką, o muzika tampa  išeities tašku suvokiant spektaklio turinį ir pasiduodant jo poveikiui. Suvokiant teatro  vertę tuomet, kai, nutilus aktorių balsams, sustingus judesiams, pradeda veikti slaptieji  muzikos mechanizmai – emocijos ir jausmai. 

Teatrologės Daiva Šabasevičienė, Rasa Vasinauskaitė