Kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio albumą „Laiko tiltai“ sudaro kūriniai iš kino filmų: „Paskutinis vagonas“ (rež. Audrius Stonys), „Kas miega šalia tavęs“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Baltos dėmės mėlyname“ (rež. Ramūnas Greičius), „Gėlė“ (rež. Darius Jarašūnas), „Narcizas“ (rež. Dovilė Gasiūnaitė), „Kenotafas“ (rež. Audrius Stonys), „Avinėlio vartai“ (rež. Audrius Stonys), „Mamutų medžioklė“ (rež. Aistė Stonytė), „Laiko tiltai“ (rež. Audrius Stonys, Kristine Briede).
Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev
Giedrius Puskunigis su Valstybiniu Vilniaus mažuoju teatru bendradarbiauja jau daugiau nei 15 metų, sukūrė muziką VVMT spektakliams: „Savižudis“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Dėdės ir dėdienės“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Bedalis ir labdarys“ (rež. Gabrielė Tuminaitė), „Audra“ (rež. Etienne Glaser), taip pat aranžavo muziką spektakliui „Fantazijus“ (rež. Gabrielė Tuminaitė). Po šviesaus atminimo kompozitoriaus Fausto Latėno mirties glaudžiai bendradarbiavo su šviesaus atminimo režisieriumi Rimu Tuminu, sukūrė muziką trims paskutiniesiems Maestro spektakliams: „Karas ir taika“, „Ana Karenina“, „Sirano“.
„Norėčiau, kad mano muzika paguostų ir nuramintų žmogų. Kad jis neprarastų vilties gyventi. Kad pamatytų šio gyvenimo grožį ir prasmę. Beje – to linkiu ir sau“, – sako kompozitorius Giedrius Puskunigis.
Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev
Skambiais plojimais palydėtas albumo pristatymas pritraukė kviestinių svečių, tarp jų: profesorius Vytautas Landsbergis, kino režisierius Audrius Stonys, teatro režisierius Gintaras Varnas, teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kino kritikė Rūta Oginskaitė, kino operatorius Algimantas Mikutėnas, aktorė Gražina Baikštytė, dizaineris Aleksandras Pogrebnojus, scenografai Adomas ir Marijus Jacovskiai, kino režisierė Aistė Stonytė, scenografė Aleksandra Jacovskytė, teatro režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Sigitas Račkys, dainininkė Jurga Šeduikytė, kino režisierius Raimundas Banionis, kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Kolegų atsiliepimai
„Giedrius Puskunigis – teatro ir kino muzikos magas. Jis tuoj pat pajunta būsimo spektaklio ar filmo temas, nuotaikas, pulsą. Kuria muziką, kuri „sujautrina“ scenos ar ekrano kūrinį. Teatro spektaklių greit nebelieka, jie įprastai gyvuoja neilgai, kaip drugeliai, o jo muzika, kadaise skambėjusi tuose spektakliuose, lieka ir primena juos. Giedriaus muzika atpažįstama, net nežinodamas, nesigilindamas, kokie autoriai kūrė filmą ar spektaklį, iškart suprasi – muzika Giedriaus. Beje, Giedrius vis dar rašo pieštuku… ir ypač mėgsta violončelę“, – kalbėjo teatro režisierius Gintaras Varnas.
Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev
„Man atrodo, kad Giedriaus Puskunigio muzika gimsta tarp 3 ir 4 valandos nakties. Tai poetų ir svajotojų valanda, kai pasaulį apgaubia paslaptinga mėnulio šviesa. Kuriant filmą, būtent tą valandą suskambėdavo telefonas, ir aš išgirsdavau Giedriaus balsą: „Audriau, man atrodo, aš turiu melodiją tavo filmui.“ Tada per netobulą mobilaus telefono garsiakalbį pasigirsdavo pianino garsai ir Giedriaus balsas, dainuojantis ką tik gimusią melodiją. Giedriaus muzika man buvo ir liks paslaptis. Ji ateina iš labai tolimų ir gilių kultūrinių klodų, apjungdama baroko muzikos sakralumą ir romantikos jausmingumą. Ji nenuspėjama – kartais įsukanti į žaismingo siautulio verpetą, o kartais panardinanti į šviesaus metafizinio liūdesio gelmę“, – mintimis dalijosi kino režisierius Audrius Stonys.
„Giedriaus Puskunigio muzika pakylėja iki dangaus, joje yra kažkas amžino ir labai tikro. Jo muzikoje dera ir drama, ir švelnumas. Tai nepaprastai jautrus ir talentingas kūrėjas. Bendradarbiaudamas Giedrius savo muzika įneša paslapties ir suteikia teatro ar kino kūriniams kitą dimensiją“, – kino režisierė Giedrė Žickytė.
Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev
„Giedriaus Puskunigio muzika yra svarbi visos mūsų lietuviškos kultūros dalis. Be jo šiandien neįsivaizduojama tam tikra Lietuvos teatro ir kino dalis. Jis nuosekliai tęsia tai, ką pradėjo Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Algirdas Martinaitis. Šiandien, klausydami Giedriaus Puskunigio muzikos, sukurtos įvairiems filmams, girdime jį kaip muzikos archaiką ir naujos – europietiškosios – kultūros tęsėją. Giedriaus muzika talpina skirtingas kultūras, skirtingas epochas. Jis tęsia savo kolegų pradėtą kelią. Jis reikalauja režisūros, kuri atskleistų jo galias. Giedrius Puskunigis drąsiai veda žiūrovą režisierių užduotais labirintais. Kai kada kompozitorių Giedrių Puskunigį filmuose galime vadinti net antruoju dramaturgu. Kadrai, „vedami“ jo muzikos, įgyja naujų poteksčių, o kartais tampa net tam tikromis kulminacijomis. Režisieriai muziką naudoja skirtingai ir kartu visi jie leidžia kompozitoriui išplėtoti kelias reikšmingas temas, o mums – išgirsti kiekvieno instrumento skambėjimą ir garsų polifoniją“, – kalbėjo teatrologė Daiva Šabasevičienė.
„Iš pat pradžių, pradėjus kurti filmą „Mamutų medžioklė“, labai norėjau, kad filmo kompozitorius būtų Giedrius Puskunigis. Man atrodė svarbu, kad kompozitorius būtų kūręs muziką ne tik kinui, bet ir teatrui. Juo labiau kad filme jis atsiduria tam tikrame tandeme su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi, kurio kurta muzika spektakliui „Mamutų medžioklė“ skamba kino pasakojime. Giedriaus Puskunigio muzika padėjo apjungti istoriją tarp „ten“ ir „čia“, atskleisti praeinantį, nesugrąžinamą laiką“, – pasakojo žurnalistė, režisierė Aistė Stonytė.
Nuotr. aut. Dmitrij Matvejev
Trumpai apie kompozitorių Giedrių Puskunigį
Giedrius Puskunigis (g. 1972) mokėsi kompozicijos M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas prof. Bronių Kutavičių ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Barkausko klasėje (1990–1995). 1996 m. tobulinosi jaunųjų kompozitorių kursuose Radziejovicuose (Lenkija), 1997 m. – Apeldorne (Olandija). Giedriaus Puskunigio kūriniai yra skambėję „Gaidos“, „Jaunos muzikos“, „Muzikinio veiksmo“ festivaliuose. Kaip geriausias kompozitorius Giedrius Puskunigis pelnė „Auksinį scenos kryžių“ (2008 m.), tris kartus gavo „Fortūnos“ (1999, 2003, 2005 m.), du kartus „Kristoforo“ (1999, 2000 m.) vieną kartą „Sidabrinės gervės“ (2015 m.) apdovanojimus. 2001 m. kaip geriausias teatro sezono kompozitorius Slovakijoje buvo įvertintas „Dosky“ prizu. 2005 m. pelnė Clermont-Ferrand’o (Prancūzija) trumpo metražo filmų festivalio apdovanojimą už geriausią garso takelį. Taip pat 2018 m. buvo įvertintas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.