Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Aš nieko neatsimenu

Vienos dalies spektaklis

Režisierius – Kirilas Glušajevas

Pjesės autorius – Arthur Miller

Iš anglų kalbos vertė Aleksandra Fominaitė

Scenografas ir kostiumų dailininkas Marijus Jacovskis

Kompozitorius Tomas Stirna

Videomenininkė Aneta Bublytė

Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas

Dailininkas-butaforas Darius Bražiūnas

pirkti bilietus

LEONORA Gintarė Latvėnaitė

LEO Gediminas Girdvainis

Trukmė: 1 val. 30 min.

Premjeros data: 2019 m. rugsėjo 20 d.

Aprašymas:

Vilniaus mažasis teatras kviečia į premjerą „Aš nieko neatsimenu“ pagal garsaus amerikiečių dramaturgo Arthuro Millerio pjesę, pirmą kartą išverstą į lietuvių kalbą. Arthuras Milleris (1915–2005) yra viena ryškiausių XX a. teatro asmenybių. Visame pasaulyje ir Lietuvoje statytos ir tebestatomos jo pjesės „Visi mano sūnūs“ (1947), „Komivojažieriaus mirtis“ (1949), „Kaina“ (1968), „Lemtingas išbandymas“ (1953), „Žvilgsnis nuo tilto” (1955). Už „Komivojažieriaus mirtį“ dramaturgas apdovanotas prestižine Pulicerio premija.

Daugelis Millerio pjesių laikomos moderniomis tragedijomis. Išskirtinis jų bruožas – ryškūs, dramatiškų prieštaravimų kupini veikėjų charakteriai ir keliami esminiai klausimai, ką reiškia būti žmogumi. Vienaveiksmė pjesė „Aš nieko neatsimenu“, kuri kartu su pjese „Klara“ sudaro dilogiją „Atsargiai: atmintis!“, atskleidžia kitą dramaturgo talento pusę. Čia jis išvengia atviro konflikto, į personažų prieštaringumą žvelgia su švelniu humoru.

Pats Milleris yra sakęs, jog džiaugtųsi sulaukęs epitafijos „Jis suteikė aktoriams gerų vaidmenų“. Režisierius Kirilas Glušajevas, itin atidus sceniniam aktorių bendravimui, šį kūrinį parinko specialiai aktoriams Gediminui Girdvainiui ir Gintarei Latvėnaitei. Kameriniame spektaklyje našlė Leonora ir jos velionio vyro draugas Leo narplioja moters praeitį. „Aš nieko neatsimenu“, – nuolat kartoja Leonora, bet ar tai nėra noras užgniaužti neviltį ir išvengti skaudinančios akistatos su dabartimi?

„Aš nieko neatsimenu“ – tai trumpas vieno vakaro susitikimas. Regis, nieko reikšminga neįvyksta, tačiau buities detalės ir kasdieniški pokalbiai slepia praėjusio gyvenimo ilgesį, pasimetimą ir pastangas susikurti viltį. Šis spektaklis – tai subtili, dramatiška ir sykiu komiška žmonių santykių ir neišsipildžiusių jausmų studija.

Turbūt kiekvienas esame girdėję nuvalkiotą frazę „Sena meilė nerūdija“. Atrodytų, kas gali būti gražiau ir jaukiau negu viena kita taurelė ir pokalbis apie nugyventą gyvenimą dailininko studijoje… Beveik idilė: vyras ir moteris – seni draugai, o gal ir meilužiai – prisimena jaunystę ir velionį moters vyrą, su kuriuo ši buvo susituokusi 45 metus ir vieną mėnesį. Bet viskas gali pasirodyti visai kitaip, jei praėjusio gyvenimo prisiminti nesinori. Jei kasdien klausi savęs: „Kodėl aš dar nenumiriau?“ Jei seno draugo optimizmas skaudina it priekaištas dėl veltui išvaistyto laiko. Tada belieka kartoti: „Aš nieko neatsimenu“… Kirilas Glušajevas.

 

Artimiausiomis dienomis:

Visas repertuaro kalendorius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

. .