Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Audra

Dviejų dalių spektaklis

Režisierius – Etienne Glaser (Švedija)

Pjesės autorius – William Shakespeare

Iš anglų kalbos vertė Tomas Venclova

Scenografas ir kostiumų dailininkas Youlian Tabakov

Kompozitorius Giedrius Puskunigis

Šviesų dailininkė Ellen Ruge (Švedija)

pirkti bilietus

ALONZAS, Neapolio karalius Arvydas Dapšys

SEBASTJANAS, jo brolis Mindaugas Capas

PROSPERAS, teisėtas Milano hercogas Povilas Budrys

ANTONIJUS, jo brolis, Milano hercogas uzurpatorius Audrius Bružas

FERDINANDAS, Neapolio karaliaus sūnus Mantas Vaitiekūnas

GONZALAS, doras senas patarėjas Sigitas Račkys

KALIBANAS, laukinis bjauriai apsigimęs vergas Leonardas Pobedonoscevas

TRINKULAS, juokdarys Jokūbas Bareikis

STEFANAS, girtuoklis rūmų tarnas Ramūnas Cicėnas

MIRANDA, Prospero dukra Gintarė Latvėnaitė

ARIJELIS, oro dvasia Larisa Kalpokaitė

DVASIOS Artūras Areima, Rugilė Barzdžiukaitė, Kiril Glušajev, Paulius Ignatavičius, Neli Ivančik, Vilius Malinauskas, Gabrielė Tuminaitė

MUZIKANTĖ Kristina Žebrauskaitė

Trukmė: 2 val. 20 min.

Premjeros data: 2007 m. rugsėjo 15 d.

Aprašymas:

Paskutinioji Shakespeare‘o pjesė „Audra“ turbūt yra paslaptingiausias ir žaviausias karalienės Elžbietos laikų genijaus kūrinys, populiarumu prilygstantis „Hamletui“, „Karaliui Lyrui“, „Makbetui“ ir kitoms didžiosioms jo tragedijoms. Tačiau, kaip mano pjesės vertėjas Tomas Venclova, ji nėra tragedija, nes baigiasi laimingai, nors ir nestokoja dramatiškų situacijų, lemtingų problemų, žmoniškosios niekšybės ir menkystės vaizdų. Kartu čia daug humoro ir teatrinių efektų. „Audra“ – tai pjesė apie žmogų, kuris turi galios jūros bangoms ir vėjui, o jam tarnaujančios dvasios visus jo norus pildo žaibo greičiu. Pagrindinis „Audros“ veikėjas Prosperas atsiskleidžia ne vien kaip Renesanso mokslininkas, trokštąs valdyti gamtos jėgas ir nesvetimas magijai, bet ir kaip menininkas – poetas, kuriantis personažą, arba režisierius, diktuojantis savo valią aktoriui. Pasirinkdamas pasakišką siužetą, Shakespeare‘as „Audroje“ kelia daugybę filosofinių klausimų. Čia susipina trys svarbiausios temos – visagalybės, keršto ir atleidimo, o jas visas apgaubia pagrindinė meilės tema. Ir kartu, viskas, kas vaizduojama „Audroje“ yra teatras – įspūdingas, jaudinantis, stebinantis išmone ir vaizduote.

Vilniaus mažojo teatro vadovas Rimas Tuminas su režisieriumi Etienne‘u Glaseriu susipažino dirbdamas Švedijoje. „Buvau nustebintas ir pakerėtas to grožio, kurį mačiau scenoje. Viskas paprasta, tikslu, vaisku ir lengva. Tokį ir įsivaizduoju tikrą teatrą“, – kalbėjo Tuminas, išvydęs kolegos režisuotus spektaklius pagal Dante‘s „Dieviškąją komediją“ ir Strindbergo „Sapną“. Švedų režisieriaus darbo su lietuvių aktoriais sėkme neabejojantis Tuminas įsitikinęs, kad tokio teatro lietuvių publika yra išsiilgusi.

Glaseris režisuoja dramas ir operas, taip pat radijo pjeses ir TV filmus. Jo repertuaras apima šiuolaikinius kūrinius ir klasiką – Brechtą, Shakespeare‘ą, Lorcą, Sofoklį, Molière‘ą. Jis kuria spektaklius ir dirba pedagoginį darbą daugelyje šalių keliuose žemynuose.

Glaserio kuriamam teatrui būdingas rafinuotas stilius, įspūdingas vizualumas ir virtuoziška aktorių vaidyba, kurią papildo visada gyvai atliekama muzika. Šiame vaizduotės ir išmonės pasaulyje nėra nieko neįmanomo. Tačiau kartu Glaseris siekia užčiuopti ir išryškinti giliausius bei subtiliausius žmogaus psichologijos niuansus, tarpusavio santykių sudėtingumą. Režisierius scenoje kuria savitą pasaulį, kuris keri savo grožiu, kartais juokina, o kartais baugina, tačiau visada sukelia didžiulį estetinį pasitenkinimą ir kartu skatina mąstyti.

„Atrodo, kad Shakespeare’as mums sako: Prosperas nugali savo likimą, visagalybės (netikros ir iliuzinės) troškimą ir susitaiko su savo priešais. Spektaklio pabaigoje jis kalba publikai – tiems, kas visą šį laiką stebėjo jo ilgą ir skausmingą kovą už orumą ir laisvę. Išlaisvinęs keršto dvasias, jis prašo mūsų, žiūrovų, kad išlaisvintumėm jį patį. Laisvę atneša ne geri ketinimai ir ne galia, bet tikri žmogiški santykiai, nereikalaujantys nei prievartos, nei nuolankumo. Atleidimas ir susitaikymas atveda į tikrovę. Mus padaro tikrus. Be laisvės nėra tikro gyvenimo, tuomet tai tik apsimetinėjimas ir vaidyba. Jūs klausėte manęs, apie ką yra „Audra“? Apie beprotybę. Ne, pirmiausia ir labiausiai – apie teatrą.

Gyvenimas kaip vaidinimas ir iliuzija; gyvenimas, suprantamas per teatrą. Prosperas nori įteikti dukrai brangiausią dovaną jos sutuoktuvėms, taigi jis pasiūlo porai gyvą teatro spektaklį. Mes darome tą patį“, – spektaklio sumanymu dalijosi režisierius Glaseris.

Artimiausiomis dienomis:

Visas repertuaro kalendorius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

. .