Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Trys aukštos moterys

Dviejų dalių spektaklis

Režisierė – Ramunė Kudzmanaitė

Pjesės autorius – Edward Albee

Iš anglų kalbos vertė Aivaras Mockus

Dailininkė Kotryna Daujotaitė

pirkti bilietus

A Larisa Kalpokaitė/ Aldona Janušauskaitė

B Ramunė Kudzmanaitė/ Larisa Kalpokaitė

C Gintarė Latvėnaitė / Ineta Stasiulytė

Vaikinas Mantas Vaitiekūnas/ Martynas Nedzinskas/ Vytautas Rumšas (jaun.)

Trukmė: 2 val. 20 min.

Premjeros data: 2004 m. birželio 9 d.

Aprašymas:

Režisierė Ramunė Kudzmanaitė ne vienu savo spektakliu įrodė sugebanti jautriai ir įtaigiai pasakoti moterų istorijas. Jos – išdidžios, kartais ekscentriškos, kartais nepakenčiamos, bet visada giliai savyje slepiančios neišsipildžiusį švelnumą, begalinį, beatodairišką meilės troškimą. Jau nebe pirmą spektaklį Vilniaus mažajame teatre statanti režisierė šįkart pasirinko amerikiečių dramaturgijos ir teatro klasiką Edwardą Albee‘į, savo pjesėse sukūrusį ištisą galeriją įspūdingų neįprastų moteriškų personažų. „Tris aukštas moteris“, pelniusias prestižinį „Pulitzer“ apdovanojimą, Amerikos kritikai pavadino viena emocionaliausių dramaturgo pjesių. Tai aštrus, negailestingas, bet kartu užuojautą ir tarpusavio supratimą provokuojantis žvilgsnis į žmogaus kelią nuo vaikystės iki paskutiniųjų dienų, kai, pasak Albee‘io, „bangų skalaujami nuslūgsta visi didieji sielvartai, kai pagaliau yra kur atsikvėpti, kai ateina laikas susitelkti į tą visų didžiausią sielvartą – į jo palaimą – galutinę baigtį“. Tai aistringas susidūrimas su tolstančiu gyvenimu ir artėjančia mirtimi.

Visos geriausios Albee’io pjesės balansuoja tarp sutirštinto realizmo ir juodosios komedijos riba. “Trys aukštos moterys” taip pat prasideda kasdienišku pokalbiu tarp trijų skirtingų kartų moterų, kurios susitinka ligoninės kambaryje. Kiekviena iš jų išgyvena asmeninio gyvenimo lūžį, išsako savo nuoskaudas ir nusivylimus, kuriuos dramaturgas, pateisindamas savo “firminį ženklą”, vaizduoja su skaudžia ir aštria ironija. Antrajame veiksme tos pačios trys aktorės vaidina skirtingus vienos moters gyvenimo tarpsnius. Jų barniai virsta intymiais pokalbiais apie gyvenimą, meilę ir praradimo neišvengiamybę.

Tačiau R. Kudzmanaitės spektaklyje niūrumą ir baigties nuojautą nustelbia ramus amžinybės švytėjimas. „Man neįdomus teatras, gvildenantis paviršutines šiandienos problemas. Mano spektaklis turi byloti apie tai, kas amžina – žmogaus sielos kančią, šviesos ilgesį, bandymą pasipriešinti viską ryjančiam laikui bei buičiai ir – svarbiausia – prasmės paiešką ribinėse žmogaus gyvenimo aplinkybėse. Albee‘io „Trys aukštos moterys“ neįprasta mūsų laikmečiui. Jos tobuloj klasikinėj formoj sukoncentruotas tobulybės ilgesys ir gyvenimo aistra. Tai, kas mirties akivaizdoje pasirodo grašio neverta iliuzija“, – pasakoja režisierė.

Pagrindinį vaidmenį „Trijose aukštose moteryse“ sukūrė lietuvių teatro primadona Aldona Janušauskaitė. Režisierė R. Kudzmanaitė įsitikinusi, kad „ši artistė, viena iš unikaliausių Lietuvos teatro žvaigždžių, praturtino „Tris aukštas moteris“ atidumu kiekvienam žodžiui, emocijai, minčiai, suteikė naują kokybę bendram darbui“. Jos vaidinama iš pirmo žvilgsnio sena, kaprizinga, pasipūtusi matrona vėliau pasirodo besanti stiprumu ir kantrybe kerinti žavinga, jautri devyniasdešimtmetį perkopusi moteris, iš paskutiniųjų jėgų kovojanti su nebūtimi. Scenoje A. Janušauskaitei nė kiek nenusileidžia ir aktorės Larisa Kalpokaitė bei Gintarė Latvėnaitė, ne mažiau aistringai pasakojančios savų herojų istorijas.

Artimiausiomis dienomis:

Visas repertuaro kalendorius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

. .