Dėdė Vania

Spektaklis gavo tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ (2022) žiuri apdovanojimą už sceninę meistrystę. Pasak komisijos narių, šis spektaklis ypatingas savo dramaturgine darna, ryškiu režisieriaus sąmoju ir ekstravagantišku vaidybos braižu, kuriuo pasižymėjo visas aktorių ansamblis. Festivalio komisiją sudarė ekspertai iš Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos, Graikijos ir Slovėnijos.

Taip pat spektaklis įvertintas keturiais „Auksinio scenos kryžio“ apdovanojimais.

Režisierius Tomi Janežič (Slovėnija) – „Auksinis scenos kryžius“ (2022) už spektaklį „Dėdė Vania“.
VMT aktorė Ilona Kvietkutė – „Auksinis scenos kryžius“ (2022) už pagrindinį Sonios vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“.
Aktorius Martynas Nedzinskas – „Auksinis scenos kryžius“ (2022) už pagrindinį Astrovo vaidmenį spektaklyje „Dėdė Vania“.
Kostiumų dailininkė Marina Sremac (Serbija) – „Auksinis scenos kryžius“ (2022) už kostiumus spektakliui „Dėdė Vania“.

Antono Čechovo „Dėdė Vania“ – viena emocionaliausių teatro pjesių, kurioje su stipria menine jėga atskleidžiama pati žmogiško gyvenimo esmė, didžiausi troškimai ir karčiausi nusivylimai. Šiame kūrinyje apie tuščiai išvaistytus gyvenimus, kurį pats autorius pavadino „keturių veiksmų scenomis iš kaimo gyvenimo“ supinami įvairūs žanrai – komedija, drama ir tragedija… Vilniaus mažojo teatro spektaklyje – visko dar daugiau: gyvenimo šventė čia išsiverš kaip kurtinantis fejerverkas, o atstumtos meilės, neišsipildžiusių vilčių, svajonių gėla užgniauš gerklę.

Su tarptautine komanda spektaklį kuriantis slovėnų režisierius Tomi Janežičius yra čechoviškos dramaturgijos žinovas, nuolat sugrįžtantis prie šių pjesių, taip meistriškai sujungiančių absurdą ir gyvenimo tikrumą. Visoje Europoje šis kūrėjas garsėja kaip talentingas menininkas, sukuriantis itin emociškai paveikius bei kartu intelektualius spektaklius.

T. Janežičiaus darbai išsiskiria originaliomis režisūrinėmis interpretacijomis, nors jo niekaip nebūtų galima įvardinti tradiciniu terminu režisierius-statytojas. Veikiau jis tikras eksperimentatorius ir žmogiškosios prigimties atidus tyrinėtojas. Svarbiausia jam ne pastatyti spektaklį, bet užmegzti ryšį su žmogumi: aktoriumi, visa kūrybine grupe, pagaliau – publika. Repetuodamas režisierius, kuris be meninio išsilavinimo dar yra ir kvalifikuotas psichodramos terapeutas, naudoja šį psichodramos metodą, kad sutelktų aktorius, taip sukurdamas saugią aplinką atsiverti ir kurti.

Taip pat T. Janežičius skaito paskaitas Italijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje bei kitose šalyse, jo spektakliai vežami į gastroles visame pasaulyje, vaidinami didžiausiuose Europos teatro festivaliuose, tokiuose kaip Avinjono (Prancūzija), „Wiener Festwochen“ (Austrija), „Kunstenfestivaldesarts“ (Belgija), MESS (Bosnija ir Hercegovina) ir kituose. Režisierius pelnęs ne vieną tarptautinį teatro apdovanojimą, tarp jų – tarptautinio BITEF‘o teatro festivalio (Serbija).

„Nesu tikras, ar pasauliui reikia dar vieno Čechovo pastatymo. Man daug įdomiau rasti santykį į Čechovą, į istoriją, į vaidmenis. Šiandien kaip niekad svarbu statyti „Dėdę Vanią“ ir dėl dar vienos priežasties – itin paplitusios sėkmės ideologijos. Kalbame tik apie laimėjimus, buvimą laimingam, sėkmę, pasiektus tikslus… Spaudimas toks didelis. Ši pjesė – „Dėdė Vania“ – parodo priešingą situaciją. Mes galime patirti nesėkmę, bet priimti tai kaip normalų dalyką. Taip pat parodant, kad ta sėkmės ir laimėjimo ideologija – tiesiog per daug dirbtinė.

Kas yra sėkmė arba nesėkmė? Čia ypač svarbi nesėkmės tema. „Youtube“ svetainėje galime rasti milijonus vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojamos įvairios nesėkmės. Mes mėgstame tai žiūrėti, mėgaujamės, juokiamės. Kai matome kitus žmones, kurie susimauna, juntame tam tikrą atsipalaidavimą, ar ne? A. Čechovas žinojo, kaip apie tai kalbėti. Būtų nuostabu, jei galėtume juoktis iš nesėkmes patiriančių žmonių, bet tuo pačiu metu juos mylėtume.“

Tomi Janežič, režisierius

Papildoma informacija:
N-16: spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, keiksmažodžiai, naudojami tabako gaminiai, scenos dūmai ir kt.

*

Gastrolės, festivaliai: 

2023 m. – Tarptautinis teatro festivalis REFLEX, Sfintu George (Rumunija).

2023 m. – Tarptautinis teatro festivalis Wiener Festwochen (Austrija).

*

Recenzijos:

Iš bloknoto: „Grožio“ mėgėjams toks Čechovas tikriausiai nepatiks / 2021-08-19

Jūratė Visockaitė. Vanka ir barbė Alisa / 2021-10-08

Daiva Šabasevičienė. Amžinybės tarpduryje, arba universali provincijos autentika / 2021-12-01

Ieva Tumanovičiūtė. Nevykėliai. „Dėdė Vania“ Vilniaus mažajame teatre / 2021-12-10

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė. Iš mūsų vaidybų. Laiškai apie teatrą (II) / 2021-12-17