L. YRA S.

Rež. Gretos Štiormer eskizas pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę „L. YRA S.“ tapo 2022 m. VMT organizuojamo konkurso „DramaTest“ nugalėtoju.

„L. YRA S.“ – tai šiuolaikinė poetiška V. Šekspyro tragedijos „Karalius Lyras“ interpretacija, kurios kultūriniam pasauliui gerai žinomas pagrindinis veikėjas rodomas pačioje savo jaunystėje (18 metų). Nors atsižvelgiama į klasikinės pjesės istorijos ir siužeto niuansus, šiame kūrinyje bandoma žvelgti į šiuolaikinio žmogaus tapatybės paieškas iš kitokios perspektyvos – kai labiau pasitikima išore ir įvaizdžiu nei vidiniais orientyrais ir vertybėmis. Tai neįprastas ir naujoviškas klasikos interpretavimas, kuriame sutelpa tiek klasikinė Šekspyro tragedija, tiek šiuolaikinis jos turinio papildinys, inovatyvus dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės sprendimas atgręžti žvilgsnį į Karaliaus Lyro jaunystę, per kurią ir atskleidžiamos šių dienų problemos. Šios parodomos per kartų skirtumų ir žmogaus asmenybės susidvejinimo konfliktą. Medžiaga išsiskiria kinematografiškumu, leidžiančiu dramą interpretuoti, pasitelkiant platų medijų lauką – veiksmą spręsti ne įprastu psichologizuotu būdu, o per medijų kaitą, žanrų maišymą – muzikos, video medžiagos ir vaidybos sintezę.

Spektaklyje rodoma karaliaus Lyro priešistorė, spėjama, kodėl jis tapo toks, kokį mes jį pažįstame iš V. Šekspyro pjesės, – kodėl labiau pasitiki dalykų išore nei vidine esme? O gal tą nepasitikėjimo užtaisą jis turėjo iš pat pradžių?.. Labai svarbia čia tampa detektyvinė linija – intriga slypi žmogžudystėje, kai mėginama išsiaiškinti, kas gi yra žudikas. Būtent tuomet Lyras tampa toks, kokį mes jį pažįstame iš V. Šekspyro pjesės – tokia yra G. Labanauskaitės interpretacija. Merlina išpranašauja istoriją, ir ši nejučia ima pildytis... 

Režisierė tvirtina, kad svarbiausios čia dvi – toksiško vyriškumo ir nemeilės sau, auklėjimo per šį jausmą – temos. 

Iš vienos pusės, Lyrui nuo mažens diegiama, koks vyras jis turi būti: šaudyk ir gaudyk, turėk patelę, susilauk vaikų… Visgi jo prigimtis visai kitokia, tad tenka įveikti nemažai iššūkių, kovojant dėl tapatybės ir savo vietos karalystėje. Iš kitos pusės, svarbu pabrėžti, anot režisierės, kad nemeilė šeimoje vėliau perkeliama į aplinką, plečiasi lyg koks užkratas ar nuodai, šios tik daugėja, o kartu su ja neišvengiamai daugėja ir tragedijų.

Dramaturgė tvirtina, kad jai buvo įdomu pasvarstyti, kaip Šekspyro Lyras, patikėjęs savųjų dukrų žodžiais apie meilę ne širdimi, bet ausimis, elgtųsi šiais laikais. Gal dėl to ne tik pjesėje, bet ir pačiame spektaklyje ypač svarbi muzika ir klausa – žodžiams, jausmams, potekstėms.

„Pjesės pavadinimas L. YRA S. – savotiškas žodžių žaismas, paslaptis, kurios prasmė atskleidžiama spektaklyje“.

Gabrielė Labanauskaitė, dramaturgė

„L. YRA S.“ – tai V. Šekspyro „Karaliaus Lyro“ interpretacija, sukurta moters dramaturgės, ypač jautriai kuriančios socialinėmis temomis. Šekspyro tekstas pjesėje „L. YRA S.“ Gabrielės Labanauskaitės rankose virsta tekstinės idėjos žaidimo lauku. Perskaičiusi tokią interpretaciją, matau šviežią dramaturginę mintį, kuri tiksliai atskleidžia ir papildo vieną ryškiausių pasaulyje – Karaliaus Lyro – tragediją, nuima nuo jos sunkį ir leidžia į ją pažvelgti šiuolaikinio žmogaus akimis“.

Greta Štiormer, režisierė

Gastrolės, festivaliai, apdovanojimai: 

2023 m. – XII tarptautinis teatrų festivalis COM•MEDIA Alytuje – Greta Štiormer įvertinta geriausios režisierės apdovanojimu.

*

Recenzijos:

Aistė Šivytė. Kai Sagas išeina / 2023-03-24

Jūratė Visockaitė. Raganosis bėga Gedimino prospektu / 2023-03-24

Greta Vilnelė. Lyras. Pradžia / 2023-03-31