Maskaradas

Rimo Tumino „Maskaradas“ – vienas unikaliausių ir ilgaamžiškiausių Lietuvos teatro spektaklių, scenoje rodomas jau beveik trisdešimt metų su vis neblėstančia žiūrovų meile. Pasitelkęs savo sielai artimą romantizmo epochos genijaus Michailo Lermontovo kūrinį, režisieriui pavyko išreikšti šiandieną, fantasmagorijų persmelktą dabarties pasaulį. 

Nors visi R. Tumino spektakliai žiūrovą nuteikia šventiškai, leidžia patirti kone vaikiškai tyrą šventimo džiaugsmą, visgi „Maskaradas“, ko gero, pranoksta juos visus: jame sau atras ir mąstantis, ir grožio ieškantis ar humoro išsiilgęs žiūrovas. Kūrinys įtraukia į meilės istoriją, kurios epicentru tampa pamesta apyrankė, čia įsitraukia įvairiausi personažai: lošėjai, damos, baronienė, kunigaikštis, tarnai ir tie, kurių tiksliai net neįvardysi, – žmonės, kurie mus supa kasdien, kurie yra tyros meilės tarpininkai ir jos kenkėjai.

Nuostabios estetikos spektaklyje, sklidiname svaigaus ir ilgesingo armėnų kompozitoriaus Aramo Chačaturiano valso garsų ir tuščioje juodoje scenos erdvėje lėtai krintančio sniego, nostalgiškai atsispindi kultūrinė praeinančio amžiaus patirtis, priverčianti prisiminti B. Brechto ir G. Strehlerio teatrą, brodvėjiškus šėliojimus ar F. Fellini’io filmus. Rimo Tumino „Maskarade“ ryškus ir individualus režisieriaus romantizmo pajautimas, susijęs ne vien su XIX amžiaus kultūra, bet ir su folkloro pasaulėjauta, commedia dell’arte žanru. Pastarojo žanro elementai užburiančiam reginiui neleidžia virsti vien sentimentalia melodrama, režisieriaus rankose ji pavirsta į ekscentrišką tragikomediją. 

Ir visgi „Maskarado“ burtai kyla ne iš kaukių baliaus šėlsmo. Aktorių vaidyba, režisūra, scenografija perteikia vos akimirksnį trunkančią šventę ir nuolatinį jos ilgesį, nepaleidžiantį dar ilgai po spektaklio. Spektaklio atmosferą geriausiai apibūdina paties režisieriaus žodžiai: „Įsivaizduokite, jog esate lauke, šaltukas, ledas – kai kur nuvalyta, kai kur labai slidu. Ir tame lede atsispindi žvaigždės. Jūs vaidinate tokioje scenoje, esate tarp to miesto žmonių.“ Taip galvoja ir pagrindiniai spektaklio herojai, išeidami į sceną „Maskarade“.

Į Lietuvos teatro „aukso fondą“ įėjęs spektaklis yra apkeliavęs daugelį pasaulio šalių – nuo Švedijos iki Italijos, nuo Pietų Korėjos iki Meksikos – ir pelnęs ne vieną prestižinį apdovanojimą. Po „Maskarado“ gastrolių Didžiojoje Britanijoje 1999 m. dienraštis „The Guardian“ vilniečių trupę pavadino viena geriausių pasaulyje.

*

„Režisieriaus Rimo Tumino traktuotė atskleidžia geliančią pjesės tragediją, primenančią tuo pat metu ir „Otelą“, ir „Žiemos pasaką“, kuri rutuliojasi laukiniame, sūkuringame sniego pūgų, valsų ir elegantiškos klounados išdaigų pasaulyje“.

„The Independent“, britų laikraštis

Papildoma informacija:
Spektaklio metu scenoje naudojami tabako gaminiai.

*

Gastrolės, festivaliai, apdovanojimai: 

1997 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Kontakt’97“ Torunėje (Lenkija) – didysis festivalio prizas bei specialus akredituotų žurnalistų prizas, geriausias scenografas – A. Jacovskis.
1997 m. – VII tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom’97“ Sant Peterburge (Rusija) – prizas už geriausią scenografiją A. Jacovskiui.
1997 m. – II tarptautinis kalėdinis meno festivalis Novosibirske (Rusija).
1997 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Divadelna Nitra’97“ (Slovakija).
1998 m. – Tautų teatro festivalis Ciuriche (Šveicarija).
1998 m. – Viešnagė Teatr-Studio Varšuvoje (Lenkija).
1998 m. – Tarptautinis A. Čechovo festivalis Maskvoje (Rusija), prestižinė Rusijos premija „Auksinė kaukė“ už geriausią užsienio spektaklį.
1998 m. – Du Maurier World Stage teatro festivalis Toronte (Kanada).
1998 m. – Tarptautinis tautų teatro festivalis Ciuriche (Šveicarija).
1998 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Auksinis liūtas“ Lvive (Ukraina), apdovanojimai: geriausias režisierius – R. Tuminas, geriausias dailininkas – A. Jacovskis, geriausia aktorė – A. Čepaitė, geriausias spektaklis.
1999 m. – Tarptautinis teatro festivalis Parmoje (Italija), taip pat – A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (rež. R. Tuminas).
1999 m. – Tarptautinis teatro festivalis Belfaste (Šiaurės Airija), taip pat – A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (rež. R. Tuminas).
1999 m. – Gastrolės Braitone, Derbyje (Didžioji Britanija).
2000 m. – Viešnagė parodos EXPO kultūrinėje programoje Hanoveryje (Vokietija).
2000 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Iberoamericano“ Bogotoje (Kolumbija).
2001 m. – Gastrolės LG menų centre Seule (Pietų Korėja).
2001 m. – Gastrolės Upsaloje ir Geteborge (Švedija).
2002 m. – Tarptautinis Vidurio ir Rytų Europos šalių festivalis „Paradise Lost“ Amsterdame (Nyderlandai).
2003 m. –  Festivalis „Kilkenny Arts“ (Airija).
2005 m. – Gastrolės Oksforde (Didžioji Britanija).
2006 m. – Didžiosios teatro gastrolės V. Majakovskio teatre Maskvoje (Rusija), taip pat – A. Čechovo „Trys seserys“ (rež. R. Tuminas), A. Čechovo „Vyšnių sodas“ (rež. R. Tuminas), M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ (rež. R. Tuminas), S. Becketto „Belaukiant Godo“ (rež. R. Tuminas).
2007 m. – Gastrolės Budapešte, Debrecene (Vengrija).
2010 m. – Tarptautinis teatro festivalis „Baltijskij dom’09“ Sankt Peterburge (Rusija).
2014 m. – Budapest Spring Festival MITEM (Madach International Theatre Meeting).
2018 m. – Daning teatras, Šanchajus (Kinija), taip pat – I. Bergmano „Dvasiniai reikalai“ (rež. K. Glušajev),  A. Čechov „Trys seserys“ (rež. R. Tuminas).