Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Marija Stiuart

Trijų dalių drama

Režisierius – Artūras Areima

Pjesės autorius – Friedrich Schiller

Iš vokiečių kalbos vertė Vytautas Bložė

Scenografas Artūras Areima

Kostiumų dailininkė Monika Gurskytė

Choreografas Mantas Stabačinskas

Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas

Vaizdo projekcijų autorius Rimas Sakalauskas

Spektaklyje skamba Julios Kent muzika

ELŽBIETA, Anglijos karalienė Elžbieta Latėnaitė

MARIJA STIUART, Škotijos karalienė anglų nelaisvėje Indrė Patkauskaitė

ANA KENEDI, jos auklė žindyvė Ilona Kvietkutė / Agnė Šataitė

ROBERTAS DADLIS, grafas Lesteris Tomas Rinkūnas

DŽORDŽAS TOLBOTAS, grafas Šruzberis Edmundas Mikulskis

VILHELMAS SESILIS, baronas Berlis, didysis rūmų iždininkas Tomas Stirna

VILJAMAS DEVISONAS, valstybės sekretorius Mantas Vaitiekūnas

EMJAS POLETAS, Marijos kalėjimo sargybos viršininkas Vytautas Rumšas

MORTIMERAS, jo sūnėnas Daumantas Ciunis

GRAFAS OBEPINAS, Prancūzijos pasiuntinys Almantas Šinkūnas

GRAFAS BELJEVRAS, nepaprastasis Prancūzijos įgaliotinis Mindaugas Capas

O'KELIS, Mortimero draugas, DRURIS, sargybinis Mantas Vaitiekūnas

Trukmė: 3 val. 20 min.

Premjeros data: 2016 m. balandžio 26 d.

Aprašymas:

Režisierius Artūras Areima, Rimo Tumino mokinys-maištininkas, į mokytojo teatrą sugrįžo su klasikos pastatymu – XVIII a. antrosios pusės vokiečių dramaturgo Friedricho Schillerio „Marija Stiuart“. „Kartas nuo karto bežaidžiant maištavimo žaidimus pasiilgstu tikro žmogaus. Man regis, šiandienos ambicijų pasaulyje prarandame žmogiškumą, norisi vėl pažvelgti į idealų žmogų, jo paieškoti,“ – prieš premjerą prisipažino A. Areima.

Tačiau šios idealaus žmogaus paieškos anaiptol nėra lengvos. Apie garsųjį savo kūrinį didysis vokiečių literatūros ir teatro reformatorius sakė: „Mano Marija Stiuart nesukels švelnių jausmų. Jos dalia – pačiai jausti ir kitiems uždegti liepsningą aistrą.“ Aistros liepsnoja ir Mažojo teatro spektaklyje. Marijos Stiuart (aktorė Indrė Patkauskaitė) pasmerkimu mirčiai prasidėjęs spektaklis virsta tikra aistrų arena: karalienė Elžbieta (aktorė Elžbieta Latėnaitė) blaškosi tarp savo geidulių ir aštraus proto, o visas dvaro gyvenimas sūkuriuoja intrigų verpetuose. Scenos kūrinio pabaigoje Marijai Stiuart įvykdoma mirties bausmė, o Elžbieta karštligiškai bando nusimesti atsakomybę už šį kruviną nusikaltimą.

Artimiausiomis dienomis:

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

. .