Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Dėdė Vania

Trijų dalių spektaklis

Režisierius – Tomi Janežič (Slovėnija)

Pjesės autorius – Anton Čechov

Režisierius ir adaptacijos autorius – Tomi Janežič (Slovėnija)

Dramaturgė ir režisieriaus asistentė – Nina Rajic Kranjac (Slovėnija)

Scenografas – Branko Hojnik (Slovėnija)

Kostiumų dailininkė – Marina Sremac (Serbija)

Šviesų dizaino autoriai – Tomi Janežič, Branko Hojnik

Šviesų dailininkas – Vilius Vilutis

Kostiumų dailininkės asistentė – Diana Lozoraitienė

Grimo meistrės – Dalia Žakytė-Bučienė, Inga Dauginaitė

Aprengėjos – Jūratė Rastenienė, Aurelija Vaigauskienė, Milda Matuzonytė, Marytė Gudinskienė

Rekvizitininkai – Darius Bražiūnas, Teklė Baroti, Liucija Buckuvienė

Apšvietėjai – Ignas Rulevičius, Jonas Vološčenka, Mykolas Olšauskas, Skaidrius Merkys

Garso operatoriai – Darius Zdanovičius, Skaidrius Gilys

Dekoracijų montuotojai – Almantas Bučius, Genadij Lisovski, Marius Čepokas, Tomas Maceina, Dimitrij Buchvalter

Vertėja – Laura Kutkaitė

Vaizdo operatorius – Emilis Jachimovičius

Meno doktorantė – Emese Simó (Rumunija)

Artimiausios datos:
  • 2021 m. rugsėjo 14 d.
  • 2021 m. spalio 21 d.
  • 2021 m. spalio 22 d.
  • 2021 m. spalio 23 d.

Trukmė: 4 val. 30 min.

Premjeros data: 2021 m. liepos 15 d.

Aprašymas:

Antono Čechovo „Dėdė Vania“ yra viena emocionaliausių visų laikų pjesių, kurioje genialusis dramaturgas atskleidė pačią žmogaus gyvenimo esmę, didžiausius troškimus ir karčiausius nusivylimus. Šioje pjesėje apie tuščiai išvaistytus žmonių gyvenimus telpa visi žanrai – komedija, drama, tragedija… Vilniaus mažojo teatro spektaklyje – visko dar daugiau: gyvenimo šventė čia išsiverš kaip trankus fejerverkas, o atstumtos meilės, neišsipildžiusių vilčių, svajonių gėla paliks didelį gniužulą gerklėje.

Spektaklį su tarptautine komanda kuriantis slovėnų režisierius Tomi Janežičius – Antono Čechovo dramaturgijos žinovas, nuolat grįžtantis prie šių absurdą ir gyvenimo tikrumą taip meistriškai supinančių pjesių. Tomi Janežičius visoje Europoje garsėja kaip meistras, kuriantis ypatingai emociškai paveikius ir kartu intelektualius spektaklius. Janežičius kuria spektaklius ir skaito paskaitas Italijoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Rusijoje ir kitose šalyse, o jo spektakliai gastroliuoja po visą pasaulį, vaidinami didžiausiuose Europos teatro festivaliuose („Wiener Festwochen“, Avinjono, „Kunstenfestivaldesarts“, MESS ir kt.). Režisierius yra pelnęs ne vieną tarptautinį teatro apdovanojimą, tarp jų – tarptautinio BITEF‘o teatro festivalio, „Auksinės kaukės“ ir kt.

Nors Janežičiaus darbai išsiskiria originaliomis režisūrinėmis interpretacijomis, jo niekaip nebūtų galima vadinti režisieriumi-statytoju. Veikiau jis yra tikras eksperimentatorius ir žmogaus prigimties tyrinėtojas. Jam svarbiausia yra ne pastatyti spektaklį, o užmegzti ryšį su žmonėmis – su aktoriais, visa kūrybine grupe ir pagaliau – su publika. Repetuodamas režisierius, kuris yra ir sertifikuotas psichodramos tarapeutas, naudoja psichodramos metodą, kad sutelktų aktorius, sukurtų saugią aplinką atsiverti ir kurti.

Nesu tikras – ar pasauliui reikia dar vieno Čechovo pastatymo. Man daug įdomiau rasti santykį į Čechovą, į istoriją, į vaidmenis. Šiandien kaip niekad svarbu statyti „Dėdę Vanią“ ir dėl dar vienos priežasties – itin paplitusios sėkmės ideologijos. Kalbame tik apie laimėjimus, buvimą laimingam, sėkmę, pasiektus tikslus… Spaudimas toks didelis. Ši pjesė – „Dėdė Vania“ – parodo priešingą situaciją. Mes galime patirti nesėkmę, bet priimti tai kaip normalų dalyką. Tuo pačiu ir parodyti, kad ta sėkmės ir laimėjimo ideologija – tiesiog per daug dirbtinė.

Kas yra sėkmė arba nesėkmė? Ypač čia svarbi nesėkmės tema. Svetainėje „Youtube“ galime rasti milijonus vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojamos įvairios nesėkmės. Mes mėgstame tai žiūrėti, mėgaujamės, juokiamės. Kai matome kitus žmones, kurie susimauna, juntame tam tikrą atsipalaidavimą, ar ne? A. Čechovas žinojo, kaip apie tai kalbėti. Būtų nuostabu, jei galėtume juoktis iš nesėkmes patiriančių žmonių, bet tuo pačiu metu juos mylėtume.

Tomi Janežič

Vaidina:

SEREBRIAKOVAS ALEKSANDRAS VLADIMIROVIČIUS, atsistatydinęs profesorius – Arvydas Dapšys
JELENA ANDREJEVNA, jo žmona, dvidešimt septynerių metų – Indrė Patkauskaitė
SOFIJA ALEKSANDROVNA (SONIA), jo duktė iš pirmosios santuokos – Ilona Kvietkutė
VOINICKAJA MARIJA VASILJEVNA, slaptojo tarėjo našlė, pirmosios profesoriaus žmonos motina – Jūratė Brogaitė
VOINICKIS IVANAS PETROVIČIUS, jos sūnus – Tomi Janežič /Arūnas Sakalauskas
ASTROVAS MICHAILAS LVOVIČIUS, gydytojas – Martynas Nedzinskas
TELEGINAS ILJA ILJIČIUS, nusigyvenęs dvarininkas – Tomas Stirna
MARINA, sena auklė – Vilija Ramanauskaitė
VERA, pirmoji Serebriakovo žmona, Sonios motina, mirusi – Valda Bičkutė
DARBININKAS – Tomas Rinkūnas
SUFLERĖ – Vitalija Kot-Macevičienė

Papildoma informacija:

Perspėjimas: N-18. Spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, keiksmažodžiai,  naudojami tabako gaminiai, scenos dūmai ir kt..

Dėmesio!!! Renginyje dalyvauti gali tik turintys Galimybių pasą. Spektaklio metu žiūrovams privaloma dėvėti medicininę kaukę arba respiratorių.

Artimiausiomis dienomis:

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

. .