Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Manno laimė

Vienos dalies spektaklis pagal Thomo Manno noveles

Režisierė – Gulnaz Balpeisova

Scenografas Marijus Jacovskis

Muziką kūrė ir parinko Faustas Latėnas

Kostiumų dailininkė Jurgita Jankutė

Šviesų dailininkas Narek Tumanian

FILOSOFAS, NUSIVYLĘS, TĖVAS Arvydas Dapšys

PAOLAS HOFMANAS Daumantas Ciunis

N. N. Tomas Rinkūnas

BARONAITĖ ADA Roberta Sirgedaitė

BARONIENĖ ANA Gintarė Latvėnaitė

VIOLONČELININKĖ Žana Miniotaitė

Artimiausios datos:
  • 2018 m. rugsėjo 22 d.
  • 2018 m. spalio 5 d.
  • 2018 m. lapkričio 6 d.

Trukmė: 1 val. 40 min.

Premjeros data: 2018 m. gegužės 3 d.

Aprašymas:

Naujausia Vilniaus mažojo teatro premjera – spektaklis „Manno laimė“ – sukurtas pagal ankstyvąsias garsaus vokiečių rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Thomo Manno noveles. Novelės „Valia būti laimingam“, „Nusivylimas“ ir „Kerštas. Novelistinė studija“ – tai elegantiški ir subtilūs gyvenimo etiudai, o sykiu – ir iškalbingos parabolės apie prieštaringą žmogaus prigimtį, jausmų ir valios, natūros ir dvasios sankirtas.

Thomas Mannas lakoniškai ir tiksliai atskleidžia gyvenimiškų situacijų ir žmonių santykių paradoksalumą, dėstydamas originalias savo sampratas apie laimę, meilę ir mirtį. Ar įmanoma tapti laimingam vien valios pastangomis? Ar galima dvasią atsieti nuo kūniškų troškimų? Ar nusivylimas nėra svarbiausioji susidūrimo su gyvenimu pasekmė?

Į šiuos klausimus kurdama spektaklį atsakymų ir ieškojo režisierė Gulnaz Balpeisova, kuriai atspirties tašku tapo Thomo Manno frazė „Kuo įdėmiau įsižiūri į mirtį, tuo aiškiau suvoki gyvenimą“. „Be mirties nebūtų ir gyvenimo, mes jo taip nebrangintume“, – sako režisierė. – „Mirtis – tai amžinybė. O kas yra laimė? Trumpos akimirkos, suteikiančios jėgų gyventi. Tik suvokdamas gali jas pratęsti ir taip bent mirksniui padaryti gyvenimą geresnį. Kad ir kokia mums atrodytų atgrasi mintis apie mirtį, ji moko mus gyvenimo. Spektakliu norisi suprasti šalia esančių žmonių vertingumą. Žmonių, kurie įžiebia mumyse laimės kibirkštį. Mylimųjų, kuriuos sutinkame ir prarandame. Kai kas tai ir vadina gyvenimu, o kai kas – mažytėmis mirtimis. Mes kalbame ne apie fizinę mirtį, o tiesiog apie pabaigą.“

Artimiausiomis dienomis:

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.