Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Vestonai

Dviejų dalių spektaklis

Režisierius – Vilius Malinauskas

Pjesės autorius – Tracy Letts

Iš anglų kalbos vertė Rita Juodelytė

Scenografė Kotryna Daujotaitė

Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė

Muziką kūrė ir parinko Tomas Stirna

pirkti bilietus

BEVERLIS VESTONAS, šešiasdešimt devynerių metų Gediminas Girdvainis

VIOLETA VESTON, Beverlio žmona, šešiasdešimt penkerių metų Eglė Gabrėnaitė

BARBARA FORDHAM, Beverlio ir Violetos duktė, keturiasdešimt šešerių metų Inga Burneikaitė

BILAS FORDHAMAS, jos vyras, keturiasdešimt devynerių metų Arvydas Dapšys

DŽINA FORDHAM, jų duktė, keturiolikos metų Indrė Patkauskaitė

AIVI VESTON, Beverlio ir Violetos duktė, keturiasdešimt ketverių metų Vilija Ramanauskaitė

KAREN VESTON, Beverlio ir Violetos duktė, keturiasdešimties metų Jūratė Brogaitė

METI FAI AIKEN, Violetos sesuo, penkiasdešimt septynerių metų Larisa Kalpokaitė

ČARLIS AIKENAS, Meti Fai vyras, šešiasdešimties metų Almantas Šinkūnas

MAŽASIS ČARLZAS AIKENAS, jų sūnus, trisdešimt septynerių metų Aistis Mickevičius / Balys Latėnas

DŽONA MONEVATA, namų tvarkytoja, dvidešimt šešerių metų Ilona Kvietkutė / Agnė Šataitė

STYVAS HEIDERBRECHTAS, Karen jaunikis, penkiasdešimties metų Edmundas Mikulskis

ŠERIFAS DEONAS GILBO, keturiasdešimt septynerių metų Mindaugas Capas

Trukmė: 2 val. 45 min.

Premjeros data: 2009 m. rugsėjo 18 d.

Aprašymas:

Tracy Lettsas (g. 1965) – sparčiai garsėjantis amerikiečių dramaturgas ir aktorius, gimęs Tulsoje (Oklahomos valstijoje), populiarios rašytojos Billie Letts ir mokytojo bei aktoriaus Dennio Lettso šeimoje. Baigęs mokyklą, persikėlė į Dalasą, kur dirbo padavėju. Čia jis sukūrė ir pirmąjį vaidmenį Jerry Flemmonso monodramoje „Po galais!“ („O Dammit!“), kuri buvo pastatyta Pietinio metodistų universiteto teatre. Sulaukęs dvidešimties, Lettsas išvažiavo į Čikagą – čia 11 metų dirbo „Steppenwolf“ teatro trupėje. Tarp jo vaidmenų – Tomas „Stikliniame žvėryne“, pagrindinis vaidmuo Lietuvos teatro žiūrovams pažįstamoje Ronaldo Harwoodo dramoje „Aprengėjas“, Tardytojas Martino McDonagho „Pagalvinyje“.

1991 m. Lettsas parašė pirmąją dramą „Žudikas Joe“ („Killer Joe“), kuri po dvejų metų buvo pastatyta „Next Lab” teatre Čikagoje. Po kiek laiko šis veikalas buvo išverstas į 12 kalbų ir pastatytas 15 šalių.

Lettso pjesėse veikėjai nuolat sprendžia moralinius ir dvasinius klausimus – jis pats prisipažįsta įkvėpimo ieškąs Tennessee Williamso dramose ir Williamo Faulknerio bei Jimo Thompsono romanuose, tačiau pasak dramaturgo motinos Billie Letts, „Tracy kūriniuose visi išsirengia nuogai arba numiršta“.

Tracy Lettsas didžiulio dėmesio sulaukė, kai už 2007 m. parašytą dramą „Vestonai“ („Rugpjūtis: Oseidžo apygarda“) 2008 m. pelnė prestižinį Pulitzerio apdovanojimą dramos srityje bei Tony apdovanojimą. Trijų veiksmų juodojo humoro komedijoje apie Oklahomoje gyvenančią Vestonų šeimą iškyla narkotikų, alkoholizmo, savižudybės, yrančios šeimos, meilės ir mirties temos.

Šią dramą Lettsas sumanė, norėdamas pasipriešinti Amerikoje vis labiau populiarėjantiems nedideliems scenos kūriniams, kuriuose vaidina keli aktoriai ir kuriems nereikia sudėtingo scenovaizdžio. Pasirinkęs rašyti apie tai, ką geriausiai pažįsta, jis rėmėsi ir asmeniniais išgyvenimais: XX a. aštuntajame dešimtmetyje nusižudė jo senelis iš motinos pusės – perkopęs penkiasdešimt metų, jis nusiskandino ežere.

„Ši istorija mane persekiojo visą gyvenimą. Pamaniau, kad trijų veiksmų drama su 13 personažų – geriausias būdas ją papasakoti“, yra sakęs dramaturgas. „Tai tikra socialinė alegorija. Kai kurie žmonės, apie tokius dalykus kalbėdami, jaučiasi nepatogiai, tačiau nesuprantu, kodėl“, – savo kūrinį komentavo Tracy Letssas.

Pirmuosiuose „Rugpjūtis: Oseidžo apygarda“ spektakliuose Čikagoje ir Niujorke (Imperijos teatre Brodvėjuje) Beverlio Vestono vaidmenį atliko dramaturgo tėvas Dennis Lettsas, miręs praėjus trims mėnesiams po Brodvėjaus premjeros. Premjerai jis ruošėsi ir vaidino, jau sirgdamas vėžiu – vakare suvaidinęs spektaklyje, rytą jis vykdavo į onkologijos centrą, o gulėdamas mirties patale pasakė sūnui tikįs, jog jis gaus Pulitzerio apdovanojimą.

„Tracy Lettsas nuplėšia šeimos knygos viršelį ir parodo pykčio pritvinkusį, drumzliną gyvenimą, esantį už gražaus fasado. Jo pasirinkta medžiaga tikrai verta epo: svetimavimas, žmogžudystė, tarpusavio konkurencija. Jis rašo natūralistiškai, tačiau emocijos, konfliktai ir prievarta didingi lyg graikų tragedijoje“ – apie šį Tracy Lettso kūrinį rašė Kalifornijos-Santa Cruz universiteto dramos profesorė Patty Gallagher.

Artimiausiomis dienomis:

Visas repertuaro kalendorius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

. .