Šriftas:

A
A
A

Fonas:

Įprastas
Baltas
Juodas

Žuvėdra

Dviejų dalių komedija

Režisierius – Rimas Tuminas

Pjesės autorius – Anton Čechov

Iš rusų kalbos vertė Sigitas Parulskis

Scenografas Valentinas Tudorakė

Spektaklyje skamba Fausto Latėno, rusų liaudies ir kita muzika

IRINA NIKOLAJEVNA ARKADINA, pagal vyrą Trepliova, aktorė Agnė Šataitė

KONSTANTINAS GAVRILOVIČIUS TREPLIOVAS, jos sūnus, jaunuolis Martynas Nedzinskas

PIOTRAS NIKOLAJEVIČIUS SORINAS, jos brolis Tomas Kliukas

NINA MICHAILOVNA ZAREČNAJA, jauna mergina, turtingo dvarininko dukra Miglė Polikevičiūtė

ILJA AFANASJEVIČIUS ŠAMRAJEVAS, atsargos poručikas, Sorino ūkvedys Tadas Gryn

POLINA ANDREJEVNA, jo žmona Toma Vaškevičiūtė / Miglė Rimaitytė

MAŠA, jo dukra Indrė Patkauskaitė

BORISAS ALEKSEJEVIČIUS TRIGORINAS, beletristas Tomas Rinkūnas

JEVGENIJUS SERGEJEVIČIUS DORNAS, gydytojas Josif Baliukevič

SEMIONAS SEMIONOVIČIUS MEDVEDENKA, mokytojas Daumantas Ciunis, Tomas Stirna

JAKOVAS, darbininkas Daumantas Ciunis, Tomas Stirna

Premjeros data: 2009 m. sausio 14 d.

Aprašymas:

„Žuvėdra“ – pirmoji iš keturių svarbiausių rusų dramaturgo Antono Čechovo pjesių, parašyta 1895 metais ir pirmą kartą pastatyta 1896-aisiais. Joje susiduria pradedanti savo kūrybinę karjerą aktorė Nina, vystanti teatro primadona Irina Arkadina, jos sūnus, eksperimentuojantis dramaturgas Konstantinas Trepliovas ir garsus rašytojas Trigorinas. Kaip ir kitose Čechovo pjesėse, šioje labai svarbi ansambliška skirtingų charakterių plėtotė. Skirtingai nuo XIX a. pabaigoje populiarių melodramų, ryžtingi personažų veiksmai vyksta ne scenoje, bet užkulisiuose (pavyzdžiui, Konstantino mėginimas nusižudyti). Veikėjai kalba užuominomis – tai vienas pirmųjų potekstės teatro pavyzdžių.

“Rašau pjesę, kurios veikiausiai nepabaigsiu iki lapkričio pabaigos, Rašau ne be pasimėgavimo, tačiau prisiekiu, kad ji neatitiks įprastų scenos reikalavimų. Tai komedija, trys vaidmenys moterims, šeši – vyrams, iš viso keturi veiksmai, peizažas (vaizdas į ežero pusę); daug šnekų apie literatūrą, truputis veiksmo ir galybė meilės,“ – įpusėjęs darbą rašė Čechovas.

Pasiryžimas atsisakyti tradicinei dramaturgijai būdingo veiksmo – esminė Čechovo kūrybos naujovė; šiame Čechovo laiške jis pjesę apibrėžia kaip komediją – taip jis vadino ir kitas savo pjeses.

„Žuvėdros“ premjera įvyko 1896 m. spalio 17 d. Aleksandros teatre Sankt Peterburge, Niną vaidino Vera Komisarževskaja. „Žuvėdra“ padarė didelį įspūdį Čechovo bičiuliui ir rašytojui Vladimirui Nemirovičiui-Dančenko, kuris sakė, kad tais metais jo pelnytas Gribojedovo apdovanojimas turėjo būti skirtas Čechovui už „Žuvėdrą“.

Nemirovičius-Dančenko įkalbėjo Čechovą sutikti, kad „Žuvėdra“ būtų pastatyta Maskvoje, Dailės teatre. Čia „Žuvėdra“ sulaukė didžiulio pasisekimo, o Konstantino Stanislavskio pastatymas dažnai vadinamas vienu svarbiausių įvykių Rusijos teatro istorijoje.

Daugiau nei prieš šimtą metų Čechovas supriešino dramos teoriją ir realią teatro praktiką, ardė tradicinę sampratą apie scenos veiksmą, konfliktą, dialogą, siužetą. Režisierius Rimas Tuminas taip pat diskutuoja su šiuolaikinio teatro principais, naujo teatrinio proceso atodangų ieško tame, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo sena ir pažįstama.

Artimiausiomis dienomis:

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.